Mokslininkų iššūkis sportinės avalynės gamintojams
Sumokėję kelis šimtus litų ir nusipirkę žinomos sportinės avalynės gamintojos batus, negalime būti tikri, kad daug sportuodami nesužalosime didelį krūvį patiriančių pėdų. Lietuvos sporto universiteto mokslininkai, dirbdami drauge su Lietuvos gamintojais, pradeda tyrimus, kurie gali padėti apsaugoti aktyviai sportuojančiųjų kojas. Universitete bus ne tik taikomi unikalūs tyrimų metodai, bet ir tiriama naudojant įrangą, kurios neturi nė viena Lietuvos aukštoji mokykla.
„Mes ketiname sukurti specialius sportinės avalynės įdėklus, kurie neleistų žaloti pėdų. Aktyviai sportuojantiems asmenims dažnai išsivysto įvairios pėdų deformacijos (įgaubta, šleiva į vidų ar į išorę, vėduoklės formos pėda), kojų pirštų deformacijos (plaktuko formos pirštai, paukščio ar žvėries „letenos“), skausmingos padų nuospaudos. Įvairių sporto šakų atletai sportuodami apkrauna skirtingas pėdų dalis, taigi vystosi ir skirtingos pėdų deformacijos“, – sako Lietuvos sporto universiteto mokslininkas dr. Marius Brazaitis. Jis su kolega gydytoju dr. Kaziu Vadopalu pusmetį skirs tyrimams, o vėliau bendrovė „Ortopagalba“, turinti panašių gaminių gamybos patirties, gamins sportinės avalynės įdėklus.
„Anksti pritaikius elastingą suformuotą įdėklą, tolygiai paskirstantį apkrovą visam pėdos paviršiui ir atliekantį prilaikymo bei koregavimo funkciją, galima išvengti pėdos deformacijos. Panašūs įdėklai pasaulyje nėra naujiena, tačiau mes tirsime įvairių amžiaus grupių sportininkus, o ypač daug dėmesio skirsime vaikams“, – teigė dr. M. Brazaitis.
Mokslininkai tirs trijų amžiaus grupių skirtingų sporto šakų atletų pėdos struktūros vystymąsi: pradedančių sportuoti vaikų (9–10 metų), 2–4 metus sportuojančių paauglių (13–14 metų) ir 8–14 metų sportavimo patirtį turinčių suaugusiųjų (18–24 metų). Kol kas tyrėjai gali tik spėlioti, kokia medžiaga – pamušaline oda, zamšu ar dirbtinėmis medžiagomis padengti įdėklus, kad šie geriau sugertų prakaitą. Atletai bus tiriami kompiuteriniu padobarografu statiškai ir dinamiškai be įdėklų, su įdėklais ir panešiojus įdėklus nuo trijų iki šešių mėnesių. Be to, ketinama ištirti ir sportininkų kaulų tankį bei kojų raumenų funkciją. Nuodugniai ištyrus sportininkų pėdas, jos bus nuskenuojamos kompiuteriniu skeneriu ir pagal jo duomenis bus sukurti kurpaliai įdėklams gaminti. Įdėklų gamybai bus naudojamos naujausios įvairaus kietumo ir elastingumo medžiagos. Mokslininkai sako, kad kiekvienos sporto šakos avalynei ketinama pagaminti įdėklus iš idealiai tinkančių medžiagų, kad sportuojantieji ateityje išvengtų pėdų problemų, būdingų įvairių sporto šakų atletams. Šie įdėklai atitiks visus medicinos ir higienos reikalavimus, keliamus tokiems gaminiams pasaulyje.
Žinomi sportinės avalynės gamintojai skiria nemažai lėšų įvairiems tyrimams, tačiau neatsižvelgia į individualius kiekvieno sportininko poreikius. Pasak LSU mokslininko, sporto mokslo literatūroje straipsnių šia tema nėra daug. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas jau artimiausiu metu gali padėti atletams išvengti traumų ir pagerinti sportinius rezultatus.
Bendrovės „Ortopagalba“ projektas bus vykdomas nuo kitų metų vasario.
Projektui „UAB Ortopagalba“ naujų produktų kūrimas MTTP infrastruktūros plėtros procese“ iš Europos Sąjungos lėšų (Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra) skirta 244 491 tūkst. Lt. UAB „Ortopagalba“ nuosavas indėlis – 104 782,00 Lt. Viso projekto biudžetas – 349 273,00 Lt.
Parengė Žilvinas Slauskis,
Universiteto atstovas žiniasklaidai
