Lietuvos Respublikos Seime diskutuota apie vaikų mokymą plaukti
Praėjusį penktadienį Lietuvos Respublikos Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyko tarptautinė konferencija „Ką daryti, kad vaikų skęstų mažiau?”.
,,Konferencijoje Lietuvos ir užsienio specialistai aiškinosi, kokių efektyvių prevencinių priemonių reikia imtis, siekiant sumažinti vaikų skęstamumą Lietuvoje. Kalbėti garsiai apie šią problemą privalome, nes mūsų šalyje skendimų statistika yra tragiška. PSO duomenimis, Lietuva liūdnai pirmauja Europoje pagal skęstančiųjų skaičių. Kasmet vandenyje žūva tiek pat žmonių, kiek ir keliuose. Pastarųjų metų statistikos duomenys liudija, kad netenkame vidutiniškai 300 žmonių, iš jų apie 10 procentų sudaro vaikai“ – konstatuoja viena iš konferencijos organizacinio komiteto narių, Treniravimo mokslų katedros docentė ir Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė Ilona Zuozienė.
Vienas garsiausių britų plaukimo specialistų, nepriklausomas plaukimo vystymo strategijos konsultantas, daugelio knygų apie plaukimą autorius Kelvinas Juba savo pranešime taip pat pabrėžė tragiškus Lietuvos rodiklius.
Konferencijoje dalyvavę užsienio specialistai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, kalbėdami apie pažangiausių šalių patirtis, pabrėžė, kad viena iš priemonių vaikų skęstamumui mažinti yra plaukimo programų vykdymas mokyklose. PSO tyrimo duomenys rodo, kad skendimų mąstą skirtingose šalyse lemia ekonominė padėtis. Žemiausiai socialinei klasei priklausantiems asmenims 5 kartus didesnė rizika nuskęsti, bedarbiams asmenims – 11 kartų didesnė rizika nuskęsti nei dirbantiesiems. Tai siejama su plaukimo pamokų prieinamumu, visuomenės švietimu bei kultūrinių skirtumų nulemtu požiūriu į prevencines veiklas.
,,Daugelyje Vakarų Europos šalių plaukimo pamokos vykdomos mokyklose, čia vaikai įgyja tvirtus plaukimo įgūdžius, laiko plaukimo testus. Nyderlanduose moksleiviai privalo įgyti Swim ABC diplomą, Švedijoje – gebėti nuplaukti 200 m. Mokymo plaukti programa Norvegijoje apima 10 pagrindinės mokyklos klasių. Jau ketvirtoje klasėje rengiami nacionaliniai plaukimo egzaminai, vaikų nemokymas plaukti prilyginamas nusikaltimui. Lietuvoje stebime paradoksalią situaciją – mokyklų pradinio ir pagrindinio ugdymo kūno kultūros programose plaukimo pamokos numatytos, tačiau realiai jos nevykdomos. Todėl Lietuvoje didelė dalis mokinių nemoka plaukti. Dėstydami studijų modulius, susijusius su plaukimo įgūdžiais, stebime, kad net 80 procentų LSU studijuojančių jaunuolių plaukimo įgūdžiai yra labai silpni“ – sako I. Zuozienė.
Tarptautinėje konferencijoje buvo apibendrinti LR nutarimu Nr. 1094 patvirtintos 2008–2015 m. vykdytos „Vaikų mokymo plaukti bendrojo ugdymo mokyklose“ programos rezultatai. Rengiant programą darbo grupėje aktyviai dalyvavo LSU dėstytojai doc. dr. I. Zuozienė, V. Skyrienė, lektoriai S. Kavaliauskas ir J. Grigonienė.
Visas pasaulis supranta vaikų mokymo plaukti svarbą. UNESCO šį lapkritį papildė savo Sporto, kūno kultūros ir fizinio aktyvumo chartiją straipsniu, kad gebėjimas plaukti yra gyvybiškai svarbus kiekvienam asmeniui. Džiugu, kad vaikų mokymo plaukti programos vykdymas mokyklose įsibėgėja ir Lietuvoje. Šiemet ji vykdoma jau 30 savivaldybių. Tačiau, kad programa sėkmingai vystytųsi, reikalinga nuolatinė valstybės finansinė parama, vieninga sistema ir pasiekimų kontrolė.
Pozityviai nuteikia tai, kad organizuojant konferenciją aktyviai dalyvavo ŠMM, KKSD, Lietuvos plaukimo federacija. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus informavo, kad 18-koje savivaldybių numatoma statyti naujus plaukimo baseinus. Taigi plaukimo specialistų, pasirengusių kokybiškai, kvalifikuotai darbuotis ir vykdyti mokymo plaukti programas, poreikis didės.
Konferenciją Lietuvos Respublikos Seime padėjo organizuoti LSU absoventas, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas dr. Vydas Gedvilas.
,,Mes šią konferenciją vykdome būtent Lietuvos Respublikos Seime, tad tikiuosi, kad bus politikų, kurie tuo susidomės – galės pasižiūrėti transliaciją ir internete, susipažinti su esama situacija. Manau, kad pabandysime informaciją išplatinti ir Seimo nariams, nes tai didelė problema: vieno žmogaus mirtis padaro apie 550,3 tūkst. eurų žalos, o valstybė kasmet dėl skendimo patiria apie 170,3 mln. eurų žalos. Tai didžiulė žala ekonomikai. Kitas dalykas – ir sveikatos prevencija. Plaukimas suteikia labai daug žmogui gyvybiškai svarbių įgūdžių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 euras, investuotas į sveikatos prevenciją per sportą, sveikatos apsaugai sutaupo 2 eurus. Taigi ši programa, be abejonės, Lietuvai reikalinga“ – LRT radijo laidos „Ryto garsai“ žurnalistams sakė V. Gedvilas.
Treniravimo mokslų katedros informacija
