LSU dėstytojos dr. Brigita Miežienė ir doc. dr. Rita Gruodytė-Račienė dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento organizuotame susitikime su Vengrijos mokyklų sporto federacijos atstovu Tamas Csanyi, kuris pristatė Vengrijos Respublikos gerąją patirtį tobulinant kūno kultūros pamokų turinį bei pamokų organizavimą.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Higienos instituto atstovai bei kūno kultūros mokytojai. Remdamasis gerosiomis užsienio šalių patirtimis, Kūno kultūros ir sporto departamentas siekia gerinti kūno kultūros kokybę tiek ugdymo įstaigose, tiek už jų ribų, ypač stiprinant mokyklų bendradarbiavimą su sporto šakų federacijomis, didinant kūno kultūros pamokų skaičių bei inicijuojant nuolatinę mokinių fizinio pajėgumo stebėseną.
„Nuo 2012 metų Vengrijos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtinus penkias savaitines kūno kultūros pamokas, iškilo būtinybė ieškoti naujų pamokų organizavimo būdų ir turinio atnaujinimo, atliepiant naują požiūrį į fizinį ugdymą bei atsižvelgiant į esamas mokyklos infrastruktūros sąlygas. Todėl buvo atnaujintos bendrosios kūno kultūros programos, sustiprintas ryšys su sporto šakų federacijomis, įvestas visuotinis kasmetis mokinių fizinio pajėgumo nustatymas, skirtas stebėti asmeninę vaiko pažangą ir skatinti jo vidinę motyvaciją, kūno kultūros ir sporto priemonėmis stiprinti fizinę sveikatą“, – teigė susitikimo iniciatorė, departamento Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėja Inga Gerulskienė.
Vengrijos mokyklų sporto federacijos vykdoma veikla yra vienas sėkmingo vyriausybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžių. „Apie pusė Vengrijos mokyklų taiko vadinamąjį 3 + 2 modelį, kai 3 kūno kultūros pamokos vykdomos mokykloje, įgyvendinant bendrojo ugdymo programų turinį, o kitos 2 pamokos skiriamos tam tikrai sporto šakai. Sporto šakos pratybas veda kūno kultūros mokytojai, įgiję reikiamą kvalifikaciją tos sporto šakos federacijos organizuotuose mokymuose. Už ugdomąjį procesą, vykdomą pagal tokį modelį, atsakinga konkreti ugdymo įstaiga“, – pasakojo Tamas Csanyi.
Tokio kasdienio fizinio aktyvumo – penkių kūno kultūros pamokų per savaitę – nauda Vengrijos mokinių sveikatai jau akivaizdi. „Net 38 proc. antsvorį turinčių vaikų 20 m ištvermės bėgimo šaudykle testo rezultatai nebepatenka į „raudonąją zoną“ (atitinkančią fizinio pajėgumo komponento įvertį kaip „rizikingą sveikatai“). Kitaip tariant, kas trečiam antsvorį turinčiam berniukui ar mergaitei dėl geresnės jų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų ištvermės sumažėjo metabolinio sindromo atsiradimo rizika“, – akivaizdžiais įrodymais dalijosi doc. dr. R. Gruodytė-Račienė.
