Kauno rajono „Omega-Tauras-LSU“ vyriausiasis treneris Giedrius Kurtinaitis šiemet baigė studijas Lietuvos sporto universitete. Jis pasuko savo tėčio, taip pat LSU alumno, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio Rimo Kurtinaičio, keliu.
G. Kurtinaitis sako, kad studijas Lietuvos sporto universitete pasirinko neatsitiktinai. Čia jis gavo žinių, kuriomis galėjo siekti dar geresnių rezultatų. Alumnas neabejoja, kad ir toliau diegs tai, ką sukaupė studijų metu.
G. Kurtinaitis universitete baigė Treniravimo sistemų bakalauro, o šiemet – Sporto edukologijos magistro studijas.
Praėjusiame Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezone Kauno rajono „Omega-Tauras-LSU“ komanda glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos sporto universitetu. Kaip vertinate universiteto indėlį? Kuo jis buvo naudingas?
Mūsų krepšinio komandai padėjo būrys Lietuvos sporto universiteto studentų. Čia dirbo du skautingo treneriai, kineziterapeutai, krepšininkai bei fizinio rengimo treneris. Didelė paspirtis buvo ir klubo vadybininkas, LSU studentas Deividas Valavičius.
LSU atstovai galėjo pajusti profesionalaus krepšinio užkulisius, įgyti praktinės patirties ir prisidėti prie komandos savo žiniomis.
Džiaugiuosi, kad jie ne tik mokėsi. LSU studentų žinios – inovatyvios. Jas sėkmingai pritaikėme vystydami komandą. Norėčiau padėkoti ir LSU Krepšinio studijų ir mokslo centro vadovui Ramūnui Butautui, jo patarimai neįkainuojami. Nuolat jautėme ir universiteto vadovų palaikymą.
Bendradarbiavimas su Lietuvos sporto universitetu pasiteisino. Neabejoju, kad naujajame sezone jis bus dar sėkmingesnis ir toliau sieksime aukščiausių tikslų.
Jūsų tėtis – vienas žinomiausių krepšinio specialistų šalyje. Praeityje – ne mažiau garsus krepšininkas. Kokią įtaką dar Jūsų karjerai tėtis? Ar dažnai kreipiatės patarimo?
Nors netapau žinomu krepšininku, tačiau mane treniravo aukščiausio lygio treneriai. Nuo vaikų amžiaus ne vienus metus treniravausi pas Ramūną Butautą. Jis man suformavo visą krepšinio mąstymą ir pojūtį. Teko žaisti pas Mindaugą Lukošių ir kitus žinomus specialistus. Žinoma, ne be mano tėčio patarimo rinkausi krepšininko, vėliau – trenerio, kelią.
Iš kiekvieno krepšinio specialisto stengiausi pasiimti geriausius dalykus. Niekada nekopijavau vieno trenerio. Tai – dažna jaunų specialistų klaida. Rinkausi tai, kas man svarbu, ką galiu įdiegti ir perduoti kitiems.
Taip pat labai svarbu nesustoti, nuolat kaupti žinias ir domėtis naujovėmis.
Kodėl rinkotės studijas Lietuvos sporto universitete? Kaip vertinate LSU svarbą rengiant krepšinio trenerius?
Labai vertinu tai, ką daro Lietuvos sporto universitetas ir čia dirbantys specialistai. Kartu dirbdami klube kuriame ir išbandome įvairius modelius, teorines žinias pritaikome praktiškai.
Neabejoju, kad prisidedame prie šalies krepšinio vystymo, nes labai svarbu taikyti naujausias žinias. Todėl pasirinkau ir Lietuvos sporto universitetą, noriu sužinoti kuo daugiau, tobulėti bei tai daryti kitiems.
Ačiū už pokalbį.
Lietuvos sporto universiteto ir Kauno raj. „Omega-Tauras-LSU” nuotraukos
