Nuotolinė paskaita „Patyčios sporte: vaikai, tėvai, treneriai“

Kviečiame dalyvauti nuotolinėje paskaitoje, kurios tema – „Patyčios sporte: vaikai, tėvai, treneriai”

Jos metu sužinosite:
1. Kokios yra smurto ir atskirties apraiškos sporte?
2. Kur ir kada dažniausiai smurtauja tarpusavyje sportuojantys vaikai?
3. Koks tėvų ir trenerių elgesys skatina smurtą ir atskirtį tarp sportuojančių vaikų?
4. Kaip kurti prosocialiai bendraujančią ir bendradarbiaujančią sportuojančių vaikų, jų tėvų ir trenerių bendruomenę.

Lektoriai – didelę patirtį sukaupę šioje srityje mokslininkai  ir treneriai:

• Ilona Tilindienė (Lietuvos sporto universiteto docentė)
• Saulius Kavaliauskas (Lietuvos sporto universiteto lektorius)
• Lolita Dudėnienė (Dziudo trenerė, Lietuvos sporto universiteto doktorantė)
• Kęstutis Matulaitis (Krepšinio mokyklos „Snaiperis“ vadovas, Lietuvos sporto universiteto lektorius)

Data ir laikas: 2020-06-18 13 val.

Trukmė – iki 1 val.

Nuotolinė paskaita skirta visiems besidomintiems paskaitos tema, tačiau būtina registracija, kuri bus stabdoma likus 24 val. iki paskaitos pradžios. Kiekvienas užsiregistravęs gaus nuorodą į paskaitą nurodytu el. paštu.

Nuoroda į registraciją: https://bit.ly/3cs2VLg

Paskaita yra viena iš Erasmus+ Sportas projekto „Sportas prieš smurtą ir atskirtį/SAVE“ baigiamųjų veiklų. Projekto metu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti atskirties ir smurto apraiškas tarp sporto klubuose / sporto mokyklose sportuojančių vaikų (6-14 m.). Buvo apklausta 17 įvairių sporto šakų (krepšinio, futbolo, dziudo, gimnastikos, plaukimo, tinklinio, bokso ir kt.) trenerių, kurie dirba su 6-14 metų amžiaus vaikais. Tyrimas atskleidė, kad tarp pusės sportuojančių vaikų agresyvus elgesys (daugiausia psichologinio pobūdžio) pasireiškia kartais. Dažniausiai vaikai smurtauja vieni prieš kitus persirengimo patalpose po treniruočių ir sporto stovyklų metu. Treneriai agresyvų elgesį ir jo apraiškas pastebi per treniruotes ir iš pasikeitusio sportininko elgesio bei nuotaikų. Nustatyta, kad smurtaujančio elgesio pasekmės ypač veikia vaikų psichologinius ypatumus – pasitikėjimą savimi, savęs vertinimo sumažėjimą ir nervingumą.