Kovos menai neretai siūlomi kaip priemonė, kuri padeda sumažinti patyčias (angl. bullying). Įvairūs tyrimai rodo, kad kovos menų treniruotes lankantys vaikai ir suaugusieji įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, išmoksta geriau kontroliuoti save, susikaupti, mažėja nerimas, gerėja jų psichologinė savijauta. Tai – gera žinia ieškantiems „vaisto“ nuo patyčių. Tačiau kiekvienas „vaistas“ turi ir šalutinį poveikį.
Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kiokušin karatė treniruotes lankantiems ir varžybose dalyvaujantiems sportininkams patiems kyla didelė rizika patirti patyčias.
Kodėl kiokušin karatė?
Kiokušin karate po II pasaulinio karo sukūrė iš Korėjos į Japoniją emigravęs Masutatsu Oyama. Jis propagavo savo paties kiokušin filosofiją arba galutinę tiesą, kurią jis kildino iš įvairių Tolimųjų Rytų mąstymo krypčių. Tikima, kad kasdieninės praktikos padeda įveikti asmenines silpnybes, skausmą, teigiamai veikia šį stilių propaguojančių žmonių psichologinę savijautą, padeda formuoti vertybes, kurti gerus tarpasmeninius santykius ir atrasti gyvenimo prasmę. Kitaip tariant, kiokušin karate galėtų būti vienas iš kovos menų stilių, kuris turėtų padėti kurti sveikus tarpasmeninius santykius. Būtent ši aplinkybė ir paskatino giliau panagrinėti pačių sportininkų tarpasmeninius santykius.
Iš viso buvo apklaustas 371 sportininkas nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Kiek daugiau nei pusė buvo vyrai, o dauguma sportininkų kiokušin karatė treniravosi ilgiau kaip dešimt metų. Taigi, apklausti sportininkai, kurie turi nemenkos patirties ir gerai pažįsta šį karate stilių „iš vidaus“.
Tyrime anonimiškai dalyvavusiems sportininkams buvo pateiktas klausimynas, kuriame jie atsakinėjo į klausimus, susijusius su žodiniu smurtu, socialine izoliacija, žala asmeninei reputacijai, sveikatai. Taip pat buvo matuojami patiriamo streso, nerimo ir depresyvumo požymiai.
Kaip susijusios patyčios, savijautos ir kvalifikacija?
Taigi, ką parodė tyrimo rezultatai? Paaiškėjo, kad maždaug septyni iš dešimties sportininkų susidūrė su negatyviu trenerių ar kitų sportininkų elgesiu, kuris teigiamai koreliavo su didesniu stresu, nerimu ir depresyvumu. Tai yra, kuo dažnesni psichologinio smurto atvejai, tuo prastesnė buvo ir psichologinė savijauta.
Taip pat nustatyta, kokios patyčių formos yra dažnesnės. Keturi iš dešimties sportininkų patyrė vienokį ar kitokį žodinį smurtą (pvz., šaukimas, keiksmažodžiai, įžeidimai). Kiek mažiau jautė socialinę izoliaciją, apie juos buvo skleidžiami gandai, paskalos, kenkiama reputacijai. Tuo tarpu fiziškai ir materialiai nukentėjo maždaug du iš dešimties.
Įdomu tai, kad didėjant sportininkų kvalifikacijai, dažniau dalyvaujant varžybose didėjo ir tikimybė patirti patyčias. Pavyzdžiui, varžybose dalyvaujantys 4-6 kartus per metus turėjo beveik 2 kartus didesnį šansą patirti patyčias nei tie, kurie dalyvauja varžybose 1-3 kartus per metus. Taigi, įvairaus pobūdžio psichologinis smurtas gali būti susijęs ir su sportine konkurencija.
Patyčios negrūdina
Atlikto tyrimo rezultatai nepaneigia to, kad kovos menai buvusioms patyčių aukoms padeda pasijusti geriau, „atsistoti“ ant kojų. Šiuo atveju nebuvo nagrinėjama, kaip pasikeitė praeityje psichologinį smurtą patyrusių žmonių savijauta ir elgesys, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja didelė rizika patirti vienokio ar kitokio pobūdžio patyčias jau sportuojant.
Taigi, kovos menais užsiimantis asmuo gali jaustis labiau pasitikintis savimi ir galintis apsiginti, tačiau nusistovėję požiūriai, vertybės, tradicijos gali turėti įtakos prastesniems tarpasmeniniams santykiams. Pavyzdžiui, Xuang Dong atliko tyrimą Šaolinio (Shaolin) kovos menų mokyklose. Nors šiose mokyklose patyčios griežtai draudžiamos, jos buvo itin dažnos, nes smurtas buvo naudojamas siekiant pabrėžti „kietumą“, „vyriškumą“ ar tiesiog siekiant pritapti prie kitų. Kiti tyrimai rodo, kad praeityje patyčias patyrę asmenys vėliau patys ima smurtauti.
Aiškinantis patyčių kiokušin karatė priežastis reikėtų atlikti daugiau tyrimų, o taip pat palyginti su kitais kovos menų stiliais. Tačiau šio tyrimo rezultatai skatina trenerius atkreipti dėmesį į egzistuojančią problemą, kuri nesprendžiama neigiamai paveikia sportininkų savijautą. Kitaip tariant, nepaisant sporto pasaulyje gajaus mito, prie patyčių nepriprantama ir jos negrūdina.
Tyrimą atliko Lietuvos sporto universiteto vyr. mokslininkė, prof. dr. Jolita Vveinhardt ir kiokušin karatė trenerė Magdalena Kasparė. Su tyrimo rezultatais detaliau galima susipažinti:
Vveinhardt, J., Kaspare, M. (2024). Connections of Bullying Experienced by Kyokushin Karate Athletes with the Psychological State: Is „a Cure for Bullying” Safe? Frontiers in Sports and Active Living Sport Psychology. Section: Sport Psychology. Research Topic: Protecting the Welfare of Individuals Operating in Organized Sport. Volume 6. https://doi.org/10.3389/fspor.2024.1304285
