| Finansavimo šaltinis | Projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0049) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba |
| Projekto programa / priemonė / veikla | Projektas vykdytas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose (studentų praktika)“ |
| Projekto būsena | Įgyvendintas |
| Studentas | Augustė Simanynaitė |
| Tyrimų vadovas | Vilma Juodžbalienė |
| Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė | 2021 07 07–2021 08 31 |
Studentė ugdė gebėjimus dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose. Nuotolinės edukacijos ir fizinių pratimų poveikis nespecifiniam lėtiniam juosmens skausmui ir vizualinių kinestetinių judesio vaizdų generavimui
TIKSLAS
Projekto tikslas – nustatyti nuotolinės neurofiziologinės skausmo edukacijos ir fizinių pratimų poveikį asmenų, jaučiančių nespecifinį lėtinį juosmens skausmą, skausmo intensyvumui ir gebėjimui generuoti vizualinius kinestetinius judesio vaizdus.
APIE PROJEKTĄ
2021 m. liepos 7 d. – rugpjūčio 31 d. antrosios pakopos kineziterapijos studijų programos 1 kurso studentė Augustė Simanynaitė dalyvavo projekte, kurio metu nustatė nuotolinės neurofiziologinės skausmo edukacijos ir fizinių pratimų poveikį asmenų, jaučiančių nespecifinį lėtinį juosmens skausmą, skausmo intensyvumui ir gebėjimui generuoti vizualinius kinestetinius judesio vaizdus.
Lietuvos statistikos departamento 2018 m. duomenimis didžiuosiuose miestuose 48 proc. asmenų nurodė, kad įprastinės savaitės metu, didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami, o sėdėjimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su sėdimą darbą dirbančiųjų juosmeninės stuburo dalies skausmu (Nidhi Gupta et al., 2015, De Carvalho et al., 2020). Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pacientams, jaučiantiems nespecifinį lėtinį juosmens skausmą (NLJS), kyla didesnių sunkumų kuriant vizualinius kinestetinius judesio vaizdus (angl. Visual and Kinesthetic Motor Imagery) (La Touche et al., 2019). Vizualiniai ir kinestetiniai vaizdai – judesio atlikimo pajautimas ir įsivaizdavimas mintyse jo neatliekant. Reabilitacijos specialistams atsirado poreikis išsiaiškinti, ar nuotoliu teikiamos konsultavimo paslaugos ir taikomi kineziterapijos metodai yra veiksmingi mažinant griaučių raumenų sistemos skausmus. Manoma, kad pacientams, jaučiantiems NLJS ir gebantiems sunkiau kurti vizualinius ir kinestetinius judesio vaizdus gali padėti vidutinės trukmės kineziterapija grįsta ne tik fiziniais pratimais, bet ir edukacija. Šių intervencijų kombinacija padidina raumenų jėgą, gerina laikysenos stabilumą, sumažina negalią ir skausmo intensyvumą (Pieber et al., 2016). Tačiau neaišku, ar tokio pobūdžio intervencija taikoma nuotoliniu būdu turės analogišką poveikį skausmo intensyvumui ir pagerins gebėjimą generuoti vizualinius ir kinestetinius judesio vaizdus.
Tyrime savanoriškai dalyvavo 30 sveikų 18 – 45 m. amžiaus asmenų, jaučiančių nespecifinį lėtinį juosmens skausmą. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1 grupė – turintys prastą gebėjimą generuoti vizualinius kinestetinius judesio vaizdus (n=10), kuriems buvo taikomi nuotoliniai poveikio metodai; 2 grupė – turintys prastą gebėjimą generuoti vizualinius kinestetinius judesio vaizdus, kuriems buvo taikomi kontaktiniai poveikio metodai (n=10) (1 pav.); 3 grupė – turintys gerą gebėjimą generuoti vizualinius kinestetinius judesio vaizdus (n=10), kuriems buvo taikomi nuotoliniai poveikio metodai. Funkcinė tiriamųjų būklė buvo įvertinta subjektyviais ir objektyviais tyrimo metodais prieš poveikį ir po jo. Tiriamųjų grupėms buvo taikomi fiziniai pratimai ir neurofiziologinė skausmo edukacija nuotoliniu arba kontaktiniu būdu tris savaites po tris kineziterapijos procedūras per savaitę. Nuotolinei komunikacijai ir poveikiui buvo pasirinkta ,,Zoom“ platforma.
Kontaktinis poveikis – fiziniai pratimai ir neurofiziologinė skausmo edukacija – buvo veiksmingesnis nei nuotolinis, jei besiskundžiantiems nespecifiniu juosmens srities skausmu buvo būdingas žemas kinestetinių ir vizualinių judesių vaizdų generavimo lygis. Nuotolinis fizinių pratimų ir neurofiziologinės skausmo edukacijos taikymas buvo veiksmingesnis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, kai tiriamieji pasižymėjo geru gebėjimu generuoti kinestetinius ir vizualinius judesių vaizdus.
Apibendrinant: asmenims, pasižymintiems geresniais gebėjimais generuoti kinestetinius ir vizualinius judesio vaizdus ir mažesniu skausmo intensyvumu sveikatinimo poveikis gali būti teikiamas nuotoliniu būdu, o pasižymintiems prastesniais gebėjimais ir didesniu skausmo intensyvumu – kontaktiniu būdu.
PASIEKTAS REZULTATAS
- Parengta mokslinės veiklos ataskaita.
