Sporto visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad psichologiškai atsparūs sportininkai turi geresnes galimybes sėkmingiau sportuoti. Tokioje aplinkoje ugdomas psichologinis tvirtumas padeda mokiniams išsiugdyti atsparumą, drausmę ir emocinę kontrolę, būtiną sėkmei visose gyvenimo srityse. Psichologinis tvirtumas svarbus sporto mokyklų kontekstuose, nes padeda jauniems sportininkams išlaikyti pusiausvyrą tarp sporto, mokymosi ir asmeninio tobulėjimo, tai ne tik padeda pasiekti sėkmę varžybose ir moksluose, bet ir leidžia įveikti ilgalaikius sportinės karjeros iššūkius.
Tai paskatino patikrinti plačiai naudojamo psichologiniam tvirtumui vertinti MTQ48 klausimyno pagrįstumą konkrečioje jaunųjų sporto mokyklų dalyvių imtyje. Klausimyno lietuviškos formos validumo patikrinimas tarp jaunųjų sporto mokyklų dalyvių aktualus dar ir tuo, kad šis instrumentas gali gerokai padidinti psichologinio vertinimo pagrįstumą ir veiksmingumą jaunimo sporto aplinkoje.
Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros mokslininkai prof. dr. Romualdas Malinauskas, dr. Eimantas Pocius, doc. dr. Tomas Saulius, doc. dr. Šarūnas Šniras atliko tyrimą, kuriuo siekiama patikrinti adaptuoto psichologinio tvirtumo klausimyno subskalių vidinį suderinamumą ir konstrukto validumą. Parengtas Lietuvos sporto universiteto mokslininkų straipsnis publikuotas Scopus duomenų bazėje referuojamame leidinyje ,,International Journal of Evaluation and Research in Education”. Mokslininkai tikrino hipotezę, kad tikėtina, jog lietuviška klausimyno forma patvirtina šešių faktorių psichologinio tvirtumo modelio struktūrą. Tyrime dalyvavo 274 (15-16 metų) ir 307 (17-18 metų) jaunieji sportininkai. Sporto mokyklos, kurios rengia krepšininkus, buvo atrinktos pasitelkus tikimybinės atrankos būdą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje validuotas klausimynas gali būti taikomas tiriant Lietuvos sporto mokyklų mokinių psichologinį tvirtumą. Klausimyno lietuviškos versijos validumo patikrinimas tarp jaunųjų sporto mokyklų dalyvių svarbus, nes šis instrumentas gali gerokai padidinti psichologinio testavimo pagrįstumą ir veiksmingumą jaunimo sporto aplinkoje, taip pat gali būti sėkmingai taikomas jaunųjų sporto mokyklų atstovų ugdymo programoms vertinti, siekiant sportininkų psichologinio tvirtumo išsiugdymo lygiui patikrinti. Manoma, kad šio tyrimo rezultatai prisidės prie naujų platesnių psichologinio tvirtumo vertinimo galimybių Lietuvos kontekste.
Internetinė publikacijos nuoroda: https://ijere.iaescore.com/index.php/IJERE/article/view/32279/14391
Parengė Fizinio ir socialinio ugdymo katedros doc. dr. Š. Šniras
