LSU tyrėjai analizavo korupcijos apraiškas aukštajame moksle
Siekiant puoselėti akademinės etikos kultūrą ir užtikrinti korupcijos prevenciją visose aukštojo mokslo srityse, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija finansavo projektą „Korupcijos apraiškos aukštajame moksle: akademinės bendruomenės ir šalies visuomenės vertinimas“. Projektą įgyvendino Lietuvos sporto universitetas, bendradarbiaudamas su partneriais — Šiaulių universitetu, Lietuvos sporto universiteto Studentų atstovybe ir Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacija. Buvo atliktas akademinės bendruomenės (studentų, dėstytojų, mokslininkų, administracijos atstovų) ir šalies visuomenės tyrimas, kuriuo siekiama išanalizuoti Lietuvos universitetuose studijuojančių studentų, dėstytojų, mokslininkų ir administracijos bei visuomenės nuomonę apie korupcijos apraiškas: studijų proceso etikos pažeidimus (kyšininkavimą, protekcionizmą), mokslinių tyrimų duomenų, rezultatų klastojimą, sąmoningai neteisingą rezultatų interpretavimą Lietuvos aukštojo mokslo studijų ir mokslinių tyrimų srityse bei parengti rekomendacijas šioms problemoms spręsti.
Rezultatai atskleidė, kad dažniausiai kyšiu yra laikomi pinigai ir dovanų čekiai. Gėlės, saldainiai, knygos kyšiu laikomi ženkliai rečiau. Pasitikėjimas studijų proceso skaidrumu kinta nuo 6,73 iki 7,50 balo iš 10 ir nesiskiria tarp studentų, akademinės bendruomenės ir visuomenės atstovų.
Atkreipiant dėmesį į personalo valdymą Lietuvos aukštosiose mokyklose, net du trečdaliai visų tiriamųjų vieningai mano, kad priimant į darbą, universitete dažnai ar labai dažnai proteguojami draugai, bičiuliai, giminės ar kiti parankūs asmenys. Piktnaudžiavimą skirstant darbo krūvį dažnai ar labai dažnai įžvelgia trečdalis akademinės bendruomenės ir daugiau kaip 40 proc. visuomenės atstovų. Pasitikėjimas personalo valdymo universitete skaidrumu nesiekia nė 7 balų iš 10-ies ir nesiskiria nei tarp skirtingų akademinės bendruomenės grupių, nei akademinės bendruomenės (lyginant su visuomenės narių nuomone).
Trečdalis visų tiriamųjų vieningai mano, kad vykdant mokslinius tyrimus dažnai arba labai dažnai pasisavinamos svetimos idėjos. Manančių, kad klastojami tyrimo protokolai, tyrimo duomenys ar šie neteisingai interpretuojami yra mažiau, iki penktadalio. Studentų ir visuomenės nuomonė apie tai yra blogesnė, nei tiesiogiai šį darbą dirbančių dėstytojų / tyrėjų. Nuomonę, kad mokslininkai sąmoningai klastoja tyrimų rezultatus, siekdami gauti atlygį iš suinteresuotų komercinių struktūrų, turi du dešimtadaliai visuomenės ir dešimtadalis tiesiogiai šį darbą dirbančių mokslininkų. Daugiau kaip pusė pastarųjų pripažįsta, kad dažnai ar labai dažnai publikuojant mokslinių tyrimų rezultatus, į publikacijos bendraautorių sąrašą (siekiant pakelti publikacijos prestižą ar atskirų asmenų moksliškumo rodiklius) įtraukiami asmenys, neprisidėję prie jos rengimo. Aukščiausiai pasitikėjimą mokslinių tyrimų proceso skaidrumu vertina studentai (7,16 balais iš 10), blogiausiai – dėstytojai / tyrėjai (6,32 balais iš 10).
Ryškiausia įvardyta priežastis, dėl kurios vyksta korupcijos atvejai Lietuvos aukštosiose mokyklose yra prasta personalo finansinė padėtis. Su tuo sutinka nuo 70 iki 90 proc. visų tiriamųjų. Atskirų darbuotojų godumas taip pat svarbus veiksnys korupcijai klestėti (70 proc. dėstytojų / tyrėjų, po 67 proc. administracijos ir visuomenės atstovų ir 51 proc. studentų). Beveik pusė visų tiriamųjų sutartinai mano, kad korupciją lemia ir garbės troškimas bei konkurencija. Viena trečioji įvardija, kad aukštojoje mokykloje susiklosčiusios tradicijos, tautinis mentalitetas, valios ir administracinių bei teisinių priemonių spręsti su korupcija susijusias problemas stoka taip pat prisideda prie neskaidraus studijų ir mokslinių tyrimų vykdymo proceso. Nuomonių skirtumo tarp didžiųjų šalies universitetų ir mažų / specializuotų aukštųjų mokyklų bei neuniversitetinių aukštųjų mokyklų neaptikta.
Taigi, Lietuvos universitetuose studijuojančių studentų, dėstančių dėstytojų ir mokslininkų bei visuomenės nuomonė ir įsitikinimai apie korupcijos apraiškas Lietuvos aukštojo mokslo studijų ir mokslinių tyrimų srityse nerodo didelio pasitikėjimo aukštojo mokslo sistema. Akademinės bendruomenės švietimas nesąžiningo akademinio elgesio klausimais būtinas, nes dalis korumpuoto elgesio gali vykti dėl nežinojimo. Taip pat siūloma skatinti identifikuoti ir viešinti sąmoningo akademiškai neetiško elgesio atvejus, kurti tvarkas, kurios apibrėžtų ne tik su akademiniu raštingumu susijusių etikos problemų sprendimą, bet ir apimtų platesnį personalo valdymo, mokslinių tyrimų kontekstą. Lietuvos universitetų viešųjų ryšių skyriai turėtų aktyviau viešinti visuomenei universitetuose vykdomas veiklas, jas atspindinčius rodiklius, geruosius pavyzdžius bei visaip kitaip demonstruoti atvirumą visuomenei.
Tuo tarpu korupcija aukštojo mokslo srityje gali veikti akademinę bendruomenę ir visuomenę apskritai ne iškart pastebimais būdais, siūlydama trumpalaikius problemų sprendimus tiems, kas turi galios (Rumianceva, 2005) ir stabdyti mokslo progresą, klaidinti visuomenę netikrais tyrimų rezultatais, mažinti studijų kokybę, užkirsti kelią gabiems žmonėms realizuoti savo potencialą, prisidedant prie visuomenės gerovės.
Projekto rengėjų informacija
