LSU rūmai papuošti Europos Paveldo ženklo lentele
Lietuvos sporto universiteto centrinių rūmų pastatas papuoštas Europos Paveldo ženklo lentele. Europos komisija unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui suteikė Europos paveldo ženklą, o į svarbiausių Kauno tarpukario laikotarpio objektų sąrašą įtraukti ir Lietuvos sporto universiteto rūmai. LSU rūmai nuo šiol pažymėti ne tik lentele su Europos Paveldo ženklo logotipu — jie įtraukti ir į Europos Sąjungos (ES) viešinimo bei skatinimo strategiją, skirtą Europos paveldo ženklui. Šis ženklas – tai ES iniciatyva, kuria siekiama pažymėti atrinktų paveldo vietų istorinę ir kultūrinę svarbą Europai. Į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 36 Kauno pastatai arba jų kompleksai: Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Žaliakalnio funikulierius ir kt.
Lietuvos sporto universiteto (tuomet — Aukštieji kūno kultūros kursai) rūmų projektas parengtas 1931 metais, o rūmai pastatyti 1934-aisiais. Kūno kultūros rūmus projektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Tuomet pastatas vadintas „Fiziško auklėjimo rūmais“.
Prieš iškylant Fiziško auklėjimo rūmams, čia jau veikė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) stadionas bei teniso klubo aikštelės. Rūmai buvo pirmas solidus ir gana prabangus (statybai planuota skirti nuo 600 iki 900 tūkst. litų) šio sporto komplekso statinys.
Pastato statyba baigta 1934 m., tačiau objektas palaipsniui plėstas: 1939 užstatyti antrieji šoninių korpusų aukštai, 1958 m. gale, už salės, pastatytas baseinas (tiesa, pastarasis buvo suprojektuotas dar tarpukariu, kaip atskiras pastatas).
Bene taikliausiai rūmų architektūrinį sprendimą atspindi paties architekto žodžiai: „Projektuodamas šiuos rūmus, architektas norėjo sujungti vienam pastate du dalykus, dvi formas: klasiką, pirmąjį didį fiziškos kultūros pionierių (Graikiją), su mūsų laikais. Abiejų salių korpusai stengtasi išdirbti pagal klasikinę dvasią, sumodernizuojant tik esminius dalykus, kiek to reikalauja šių dienų architektūra. Iš antros pusės, trobesys stengtasi projektuoti visiškai moderniai“. Vienas iš moderniausių sprendimų – puscilindrio formos sporto salės perdangos su viršutiniu apšvietimu. Kaip vėliau spaudoje mini pats architektas: „ieškota lengvos ir elegantiškos, ir žinoma ugniai atsparios konstrukcijos“.
LSU centrinių rūmų pastatas 1992 m. įtrauktas į saugomų valstybės kultūros paveldo objektų sąrašą.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
