Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorė dr. Danguolė Satkunskienė ir dr. Saulė Salatkaitė-Urbonė sėkmingai baigė LMT finansuotą dvejų metų podoktorantūros stažuotės projektą „Ultragarsiniai žymenys, skirti įvertinti Achilo sausgyslės mechaninį nuovargį, siekiant sukurti sausgyslės pažeidimo prevencijos modelį“.
„Šiuolaikinio sporto pasaulyje, kur intensyvios treniruotės ir varžybos tampa kasdienybe, Achilo sausgyslės pažeidimai yra dažna problema tiek profesionaliems sportininkams, tiek mėgėjams. Atsižvelgiant į tai, buvo inicijuotas projektas, skirtas sukurti kompiuterines priemones, leidžiančias anksti nustatyti sausgyslės mechaninį nuovargį ir užkirsti kelią rimtiems sužalojimams“,– teigia šio inovatyvaus projekto vadovė prof. dr. D. Satkunskienė.
Tyrimo rezultatai. Tyrimai parodė, kad sausgyslių ultragarso vaizdų echointensyvumo indeksas (EI) yra patikimas rodiklis vertinant Achilo sausgyslės būklę ir gali padėti optimizuoti treniruočių procesą bei užkirsti kelią galimiems pažeidimams.
„Buvo nustatyta, kad Achilo sausgyslės EI pokyčiai yra reikšmingi tiek po ūmaus fizinio krūvio, tiek per ilgalaikį treniruočių ciklą. Achilo sausgyslės EI turi statistiškai reikšmingą ryšį su raumens-sausgyslės vieneto mechaninėmis savybėmis – histerezės efektyvumu: didesnis EI siejosi su didesniu raumens-sausgyslės vieneto elastingumu. Tai rodo, kad sausgyslės EI gali būti sietinas su raumens darbo efektyvumu ir ekonomiškumu“,– tvirtina dr. Saulė Salatkaitė-Urbonė.
Po didelės apimties fizinės veiklos įvykę raumens ir sausgyslės mikropažeidimai sutrikdo raumens-sausgyslės funkciją, kuri visiškai per 24 val. neatsistato. Nors raumenų jėga atsistatė per 24 valandas, tačiau sausgyslės struktūriniai pokyčiai išliko, rodydami, kad sausgyslės atsistatymui reikia ilgesnio laiko.
EI vertės skiriasi priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio ir sausgyslės būvio ir gali būti naudingi nustatant normatyvines ribas. Pavyzdžiui, 19–37 metų fiziškai aktyvių vyrų distalinės dalies skerspjūvio EI vidurkis buvo 57,66 ± 4,30, profesionalių sportininkų vyrų 98,49 ± 11,27, nesportuojančių asmenų po didelės apimties fizinės veiklos – 50,83 ± 4,97.
Rekomendacijos. Įtraukti ultragarsinio EI stebėseną į treniruočių procesą. Kadangi EI pokyčiai atspindi sausgyslės struktūrinius pokyčius, rekomenduojama reguliariai stebėti EI intensyvių treniruočių metu, siekiant anksti nustatyti galimus pažeidimus ir pritaikyti treniruočių krūvį.
Individualizuoti treniruočių planavimą. Atsižvelgiant į tai, kad sausgyslės struktūriniai pokyčiai atsistato lėčiau nei raumenų funkcija, būtina individualizuoti treniruočių ir poilsio laikotarpius, ypač po intensyvaus fizinio krūvio.
Ateityje planuojama atlikti didesnės apimties tyrimus, siekiant nustatyti patikimus EI slenksčius klinikiniam taikymui, atsižvelgiant į amžių, lytį, kūno sudėtį ir kitus individualius veiksnius.
