Socialinis kapitalas apima aplinkos socialinius resursus, socialinius ryšius, priklausymą grupei, bendruomenei, socialinį organizuotumą, socialinę sanglaudą, toleranciją, pasitikėjimą, socialinę paramą bei socialinio bendradarbiavimo normas įvairiuose socialiniuose kontekstuose – šeimoje, mokykloje, bendraamžių grupėje ir pan. (Hiroshi et al., 2012). Kuo labiau žmonės jaučiasi bendruomenės dalimi, tuo labiau linkę paaukoti savo interesus dėl bendruomenės (Fehr & Schurtenberger, 2018).
Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai doc. dr. Brigita Miežienė ir prof. dr. Arūnas Emeljanovas jau keletą metų tyrinėja socialinio kapitalo reikšmę įvairiems Lietuvos mokinių sveikatos rodikliams. Jų tyrimų rezultatai rodo, kad didesnis socialinis kapitalas šeimos bei bendraamžių kontekstuose siejasi su geresniais mokymosi pasiekimais (Novak, Emeljanovas, Mieziene et al., 2018), šeimos, kaimynystės, mokyklos (santykiuose su mokytojais) kontekstuose, bendradarbiavimas tarp mokinių yra susiję su mažesniu mokinių psichologiniu distresu (Novak, Popovic, Emeljanovas et al., 2016), o šeimos, kaimynystės, mokyklos (santykių su mokytojais) kontekstuose – su mokinių geriau vertinama savo sveikata (Novak, Emeljanovas, Mieziene et al., 2018). Didesnis socialinis kapitalas šeimos ir mokyklos kontekstuose irgi siejasi su palankesne sveikatai mityba (Mieziene et al., 2019).
Pastarasis mokslininkų tyrimas, kuriame analizuoti daugiau nei 2000 9–12 klasių mokinių su fiziniu aktyvumu susijusio elgesio ir socialinio kapitalo ryšiai, nustatė, kad tik vos 16 proc. vyresniųjų klasių mokinių yra pakankamai fiziškai aktyvūs, t. y. vidutinio-didelio fizinio aktyvumo veiklomis užsiima ne mažiau nei 7 valandas per savaitę, kaip šiai amžiaus grupei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Vaikinai yra fiziškai aktyvesni už merginas. Mokinių socialinį tinklą sudaro vidutiniškai šeši draugai, t. y. tiek bendraamžių, kuriais jie teigia pasitikintys. Taip pat, kartu su kitais, mokiniai vidutiniškai 9 kartus per mėnesį dalyvauja įvairiose socialinėse veiklose – kartu sportuoja, eina į kiną ir pan. Kuo daugiau draugų turi moksleivis ir kuo dažniau jis dalyvauja socialinėse veiklose, tuo labiau jis yra fiziškai aktyvus laisvalaikiu. Be to, socialinis kapitalas šeimos, mokyklos ir bendraamžių kontekstuose siejamas ir su didesne vidine motyvacija būti fiziškai aktyviems. Gautus rezultatus paaiškina teorinės prielaidos, teigiančios, kad socialinio kapitalo reikšmė elgesiui gali reikštis per: 1) jo atskiruose socialiniuose kontekstuose suteiktas žinias apie elgesį. Šiuo atveju per suteiktas žinias apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, fiziniam pajėgumui; 2) psichologinius procesus, kai suteikiamas emocinis palaikymas; 3) neformalią socialinę kontrolę, socialinio bendradarbiavimo normas, kai skatinama laikytis socialinėje grupėje pageidaujamo elgesio (kai mankštintis, sportuoti ir rūpintis savo sveikata yra norma) (Kawachi & Berkman, 2000), 4) per kolektyvinius veiksmus, kai grupė, kuriai priklauso asmuo, elgiasi atitinkamai socialinėms normoms, pavyzdžiui, laikosi fizinio aktyvumo rekomendacijų ir mankštinasi ar sportuoja (Vilalonga-Olives & Kawachi, 2017). Šie paminėti socialinio kapitalo veikimo principai gali skatinti ir formuoti tiek prosocialų, sveikatai palankų elgesį, tiek ir priešingą jam. Puiku, kai bendraamžiai, su kuriais būna ir bendrauja paaugliai, pasižymi prosocialiomis elgesio normomis ir atitinkamai elgiasi. Tačiau pasitikėjimas grupe, su kuria tapatinasi paauglys, gaunamas emocinis palaikymas, priėmimas su prosocialiu elgesiu gali ir prasilenkti.
Šiame tyrime išryškėjo ir kita, tamsioji, socialinio kapitalo pusė. Kuo dažniau mokiniai dalyvauja įvairiose socialinėse veiklose ir būna fiziškai aktyvesni laisvalaikiu, tuo labiau dažniau dalyvaujantys linkę nelankyti fizinio ugdymo pamokų be pateisinamos priežasties, palyginus su mokiniais, kurie socialinėse veiklose dalyvauja rečiau. Vadinasi, bėgimas iš fizinio ugdymo pamokų netiesiogiai gali būti siejamas su didesniu laisvalaikio fiziniu aktyvumu, o pamokų praleidinėjimas gali būti viena iš socialinio dalyvavimo formų, nes dažniausiai tokios akcijos vyksta organizuotai. Elgesys – geras jis ar blogas – yra užkrečiantis kaip virusas ir plinta tarp artimiausių socialinių kontaktų. Taigi tyrimo rezultatai patvirtino, jog egzistuoja ir tamsioji socialinio kapitalo pusė. Tai pastebėta ir kitų mokslininkų. Kita vertus, tyrimas atskleidė, kad nors socialinis tinklas, šeimos parama, mokyklos socialinis kapitalas nebuvo tiesiogiai susiję su fizinio ugdymo pamokų praleidinėjimu, šie veiksniai turėjo netiesioginę reikšmę užkertant kelią fizinio ugdymo pamokų praleidimui. Mokiniai, pasižymintys didesniu socialiniu kapitalu šeimos, mokyklos kontekstuose, turintys daugiau draugų, fizinio ugdymo teikiamą naudą vertino palankiau nei tie mokiniai, kurių mažesnis socialinis kapitalas. Didesnis socialinis kapitalas šeimoje, mokykloje pasitikėjimo ir bendradarbiavimo požiūriu, ir ypač pasitikėjimas mokytojais, prisideda prie fizinio ugdymo reikšmės suvokimo. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad mokyklose, pasižyminčiose dideliu socialiniu kapitalu, vyksta darni komunikacija ir mokinių bei mokytojų bendradarbiavimas, o tai gali prisidėti prie palankesnio mokinių suvokimo to, ko jie yra mokomi.
Taigi socialinis kapitalas yra kritinis veiksnys formuojant tiek prosocialų, tiek sveikatai palankų elgesį. Socialinis kapitalas nieko nekainuoja, nereikalauja materialinių resursų, darbo jėgos, tačiau tai yra jėga, galinti pagerinti bendruomenių ir visuomenės apskritai gerovę.
Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, sutarties Nr. S-MIP-19-20.
