Naujausias novatoriškas tyrimas, apimantis 58 šalis, atskleidžia, kad žmonių pasirengimas tarpgrupiniam smurtui nėra vienalytis ar vienodas mąstymo būdas. Tyrimas, paskelbtas leidinyje Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America, rodo, kad smurtinius ekstremistinius ketinimus lemia skirtinga motyvacija. Gynybinis ekstremizmas, kurio tikslas – apsaugoti grupę nuo suvokiamų grėsmių, ir puolamasis ekstremizmas, siekiantis įtvirtinti grupės dominavimą ir išplėsti įtaką.
Vadovaujamos tyrėjo Jono R. Kunsto (Norvegijos verslo universitetas, Norvegija) tarptautinės komandos, kurią sudaro daugiau nei šimtas tyrėjų, tarp jų – Lietuvos sporto universiteto prof. Romualdas Malinauskas, iš anksto užregistruotas tyrimas analizavo 18128 dalyvių duomenis iš viso pasaulio (įskaitant Lietuvą). Rezultatai rodo, kad gynybinio ekstremizmo ketinimai yra nuosekliai labiau paplitę, o 56-se iš 58-ių tiriamų šalių jie sulaukė didesnio pritarimo nei puolamieji ketinimai. Tai rodo plačiai paplitusią tendenciją apsauginį smurtą interpretuoti kaip morališkai priimtinesnį nei smurtą, kuriuo siekiama užkariavimo.
„Svarbu pripažinti, kad smurtinio ekstremizmo pagrindas yra du skirtingi psichologiniai reiškiniai: vienas – gynybinis ekstremizmas, kurį motyvuoja noras apsaugoti savo grupę nuo grėsmių, o kitas – puolamasis ekstremizmas, kurį skatina noras užtikrinti tam tikros grupės dominavimą“, – teigia vienas iš šio tyrimo autorių prof. R. Malinauskas (LSU).
Tyrimas atskleidė, kad šios dvi ekstremizmo formos patraukia skirtingų tipų žmones. Asmenys, pasižymintys aukštu narcisizmo lygiu ir stipria tendencija manipuliuoti kitais, nurodė ypač stiprius polinkius į gynybinį ekstremizmą. Tyrėjai teigia, kad piktavališkai mąstantys asmenys gali pasinaudoti smurto, pateikiamo kaip gynybinio, suvokiamu teisėtumu. Žmonės, turintys stiprų norą dominuoti grupėje ir pasižymintys aukštu religinio fundamentalizmo lygiu, yra labiau susiję su puolamuoju ekstremizmu. Psichopatija buvo teigiamai susijusi su abiem smurtinių ketinimų tipais. Be to, identifikavimasis su liberaliomis politinėmis grupėmis netikėtai buvo susijęs su didesniais puolamaisiais, bet mažesniais gynybiniais ketinimais.
Atskleista, kad šių dviejų mentalitetų skirtumas atspindi realaus pasaulio visuomenės „sveikatą“. Šalys, turinčios aukštesnius balus Pasauliniame terorizmo indekse ir žemesnius balus Demokratijos bei Žmogaus socialinės raidos indeksuose, pasižymėjo didesniais puolamaisiais smurtiniais ketinimais. Gynybiniai ketinimai, nors ir plačiau remiami, nerodė tokių pačių reikšmingų koreliacijų su didelio masto smurtu.
Apibendrinant galima teigti, kad šie rezultatai yra svarbūs edukacinėms programoms, skirtoms kovai su smurtiniu ekstremizmu. Kadangi puolamieji ir gynybiniai ketinimai veikia skirtingais psichologiniais principais, autoriai siūlo, kad politikos formuotojai ir intervencijos specialistai turėtų atsisakyti vienodų poveikio strategijų. Reikia pritaikytų intervencijų, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į konkrečius pagrindinius motyvus, verčiančius asmenis rinktis arba gynybinį budrumą, arba dominavimo siekiančią prievartą.
Prof. Romualdo Malinausko parengta informacija, Pexels.com nuotrauka
