Meilė sportui, aktyvus gyvenimo būdas, domėjimasis vaikų ugdymu – visa tai paskatino Andrių Gervę rinktis Kūno kultūros studijų programą Lietuvos sporto universitete (LSU). Po sėkmingų studijų jis jau aštuonerius metus mėgaujasi galimybe derinti teoriją ir praktiką. Taip, anot Andriaus, nuolat „lipdo“ save – idealų mokytoją. Ir žino, kad šis procesas tęsis.
Viską išbandyti savo kailiu
Andrius nuo gimnazijos laikų buvo labai įnikęs į rankinį ir norėjo savo gyvenimą sieti su juo. Sulaukęs vienos Kauno miesto rankinio komandos pasiūlymo, nusprendė iš Panevėžio kraustytis į Kauną ir stoti į LSU. Jis sako niekada nebuvęs tik teoretikas, tad ir studijuodamas kūno kultūrą viską norėjęs išbandyti savo kailiu, praktiškai. „Studijų metais sutikau dėstytojų, kurie teorines žinias puikiai taikė praktikoje ir mokėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl priimami atitinkami sprendimai. Tai mane įkvėpė, stengiausi iš jų paskaitų pasiimti kuo daugiau – ne tik tai, ko mane mokė, bet ir perprasti jų kūno kalbos ypatumus, kaip valdyti įvairias situacijas. Taip bandžiau lipdyti save – idealų mokytoją. Ir šis procesas vis dar tęsiasi“, – sako A. Gervė.
Pradėjęs dirbti Vokietijos specialiojoje mokykloje su emocinio ir socialinio vystymosi sutrikimų turinčiais moksleiviais, Kūno kultūros studijų programos absolventas pajuto, kad jam trūksta tam tikrų žinių. Darbo specifika buvo visai kitokia, nei bendrojo lavinimo mokykloje, todėl norint įgyti specifinių žinių bei įgūdžių Andriui tinkamiausios pasirodė Taikomosios fizinės veiklos magistrantūros studijos LSU. Specialiosios mokyklos direktoriui ši mintis patiko, jis padėjo Andriui suderinti darbą Vokietijoje ir studijas Lietuvoje. „Studijuodamas magistrantūroje stengiausi įsigilinti į kiekvieną smulkmeną, visas užduotis atlikti geriausiai. Gal kartais ir persistengdavau, bet žinojau, kad visa tai anksčiau ar vėliau pritaikysiu savo darbe“, – atvirauja LSU absolventas.
Studijos pakeitė A. Gervės požiūrį į sportą, praplėtė profesinį akiratį. Čia atrado, kas iš tiesų jį domina. Neseniai tapo sertifikuotu mental coach. Dabar norėtų studijuoti ir LSU doktorantūroje.
Atsakomybė už jauną žmogų
Pasak A. Gervės, ne kiekvienas gali tapti geru muzikantu, gydytoju ar aukščiausio lygio atletu, kaip ir ne kiekvienas gali būti geras taikomosios fizinės veiklos specialistas ir kūno kultūros mokytojas. Šios specialybės turi tiesioginį ryšį su žmonėmis, jų gyvenimais ar net problemomis.
„Dirbdami su neįgaliaisiais, vaikais ar paaugliais turime suprasti, kad darome įtaką jų tolesniam gyvenimui, požiūriui, vertybių suvokimui. Tai yra atsakomybė ne tik už save, bet ir už žmogų, kuris į tave žiūri žibančiomis akimis ir tiki tuo, ką tu darai. Vaikai yra atviri viskam. Nesvarbu, ką jiems teko išgyventi ar kokią negalią turi, jie nepasiduoda, jei mato bent menkiausią viltį“, – teigia A. Gervė.
Kūno kultūros ir taikomosios fizinės veiklos specialistas džiaugiasi savo mokinių, su kuriais dirba aštuonerius metus, pažanga. Vis tik tai mokykla, kurioje mokosi emocinio ir socialinio vystymosi sutrikimų turintys moksleiviai. Daugelis iš jų tiesiog nepritampa bendrojo lavinimo mokyklose. Anot Andriaus, čia mokymas per judesį itin veiksmingas. Moksleiviai daug geriau viską supranta, pajunta ir įsimena, jei informacija susijusi su judesiu. „Nežinau, ar pajėgsiu šiems vaikams parodyti kitą pasaulio pusę, ar įtikinsiu, kad jie patys gali keisti savo gyvenimą, bet nenustosiu bandęs“, – sako LSU absolventas A. Gervė.
Plačiau apie Kūno kultūros ir sporto programą:
Plačiau apie Taikomosios fizinės veiklos programą:
