Ar fizinis aktyvumas gali pagerinti ne tik mūsų fizinę sveikatą, bet ir gebėjimą mąstyti, susikaupti bei įveikti kasdienius iššūkius?
Tęsdami straipsnių ciklą apie „Universitetų ekscelencijos iniciatyvą“, pristatome Nacionalinio Taivano pedagoginio universiteto (National Taiwan Normal University, NTNU) profesorių Yu-Kai Changą – tarptautiniu mastu aktyvų fizinio aktyvumo psichologijos ir kognityvinių neuromokslų tyrėją. Jo moksliniai tyrimai padeda geriau suprasti, kaip fizinis aktyvumas veikia smegenų sveikatą ir pažintinius gebėjimus bei kaip mokslinės žinios gali prisidėti prie sveikesnio žmonių gyvenimo.
Profesoriaus Yu-Kai Chango bendradarbiavimas su Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesoriumi Mariumi Brazaičiu parodo, kaip tarptautinė mokslo partnerystė gali kurti naujas žinias. Bendri mokslininkų tyrimai apima fizinio aktyvumo, smegenų veiklos ir psichikos sveikatos sąsajas, sujungiant kognityvinių neuromokslų, fizinio aktyvumo psichologijos ir fiziologijos kompetencijas.
Interviu profesorius Yu-Kai Changas dalijasi naujausių tyrimų rezultatais, pasakoja apie bendradarbiavimo su LSU svarbą ir paaiškina, kodėl fizinio aktyvumo poveikio smegenims pažinimas ateityje gali tapti vis svarbesnis visuomenės sveikatai.
Jūsų tyrimuose nagrinėjamos fizinio aktyvumo, pažintinių funkcijų ir psichikos sveikatos sąsajos. Kokius svarbiausius savo tyrimų rezultatus išskirtumėte ir kaip jie gali prisidėti prie žmonių sveikatos bei gyvenimo kokybės gerinimo?
Mano tyrimų centre – klausimas, kaip fizinis aktyvumas veikia pažintines funkcijas ir smegenų sveikatą. NTNU deriname mąstymo gebėjimus vertinančias užduotis su smegenų elektrinio aktyvumo registravimu. Vienas iš mūsų taikomų metodų – su įvykiu susijusių potencialų (angl. event-related potentials) tyrimas, leidžiantis analizuoti, kaip smegenys apdoroja informaciją atliekant tam tikrą užduotį.
Taip pat apibendriname skirtingų tipų mokslinių tyrimų duomenis – nuo perspektyviųjų tyrimų iki atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų – siekdami įvertinti turimų įrodymų patikimumą. Norime suprasti, ar fizinis aktyvumas padeda žmonėms veiksmingiau mąstyti, kokioms pažintinėms funkcijoms jo poveikis yra didžiausias ir kokiomis sąlygomis ši nauda pasireiškia.
Šie klausimai svarbūs todėl, kad pažintinės funkcijos padeda mums valdyti mintis ir veiksmus, mokytis bei sėkmingai veikti kasdieniame gyvenime.
Vienas naujausių pavyzdžių – 2026 metais kartu su profesoriumi Mariumi Brazaičiu atliktas aerobinio fizinio krūvio poveikio vykdomosioms funkcijoms suaugusiesiems, sergantiems didžiuoju depresiniu sutrikimu, tyrimas.
Sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje įvertinome dešimt atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų, kuriuose dalyvavo 780 suaugusiųjų. Nustatėme nedidelį, tačiau statistiškai reikšmingą teigiamą poveikį pagrindinėms vykdomosioms funkcijoms, tarp jų – slopinimo kontrolei, padedančiai atsispirti dėmesį blaškantiems ar netinkamiems atsakams, ir kognityviniam lankstumui, leidžiančiam prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
Tuo metu bendras poveikis darbinei atminčiai nebuvo statistiškai reikšmingas. Šie rezultatai rodo, kad fizinis aktyvumas gali padėti stiprinti tam tikrus depresija sergančių žmonių mąstymo gebėjimus, tačiau kartu primena, kad jo poveikis skirtingoms pažintinėms funkcijoms nėra vienodas.
Man šių tyrimų svarba pirmiausia slypi gebėjime susieti laboratorijoje gaunamus rezultatus su žmonėms aktualiais kasdienio gyvenimo klausimais. Geriau suprasdami fizinio aktyvumo naudą pažintinėms funkcijoms galime kurti veiksmingesnes intervencijas ir suteikti žmonėms patikimos informacijos, padedančios apsispręsti, kokią vietą fizinis aktyvumas galėtų užimti jų gyvenime.
Kokius didžiausius šių dienų iššūkius, susijusius su fiziniu pasyvumu, psichologine gerove ir sveika gyvensena, matote? Koks mokslo vaidmuo sprendžiant šias problemas?
Vienas svarbiausių iššūkių – padėti žmonėms norą būti fiziškai aktyviems paversti tvaria kasdienio gyvenimo dalimi. Žmonių motyvai būti fiziškai aktyviems skiriasi. Vieniems svarbiausia fizinis pajėgumas, kitiems – streso valdymas, savarankiškumo išsaugojimas ar gebėjimas geriau susikaupti. Pažintinių funkcijų ir smegenų veiklos tyrimai gali suteikti dar vieną asmeniškai svarbią priežastį rinktis fizinį aktyvumą.
Tačiau vien žinojimas apie galimą naudą savaime negarantuoja ilgalaikio fizinio aktyvumo. Turime geriau suprasti, kas padeda žmonėms fizinį aktyvumą padaryti prieinamą, malonų ir lengvai pritaikomą kasdieniame gyvenime.
Manau, kad mokslo paskirtis neapsiriboja vien naujų žinių kūrimu. Mokslininkai turi pateikti patikimą informaciją, kuri padėtų žmonėms priimti pagrįstus sprendimus dėl fizinio aktyvumo.
Svarbu aiškiai paaiškinti, ką mokslas jau yra įrodęs, kokio dydžio yra nustatomas poveikis ir kur vis dar išlieka neapibrėžtumo. Turime kalbėti apie fizinio aktyvumo galimybes, tačiau kartu nežadėti vienodo rezultato kiekvienam žmogui.
Kaip apibūdintumėte savo bendradarbiavimą su Lietuvos sporto universitetu ir jo mokslininkais? Kokias mokslines stiprybes, bendrus interesus ir žinių mainų galimybes matote šioje partnerystėje?
Mano bendradarbiavimas su profesoriumi Mariumi Brazaičiu prasidėjo 2024 metais, kai pirmą kartą lankiausi Lietuvos sporto universitete ir turėjau galimybę su juo susitikti. Nuo tada nuolat palaikome ryšį elektroniniu paštu ir nuotoliniuose susitikimuose. Profesorius M. Brazaitis taip pat du kartus lankėsi Taivane – 2024 ir 2026 metais.
Šie vizitai suteikė mums vertingų galimybių išsamiai aptarti mokslinius klausimus ir tyrimų metodus. Bendradarbiavimas jau davė apčiuopiamų rezultatų – bendrų mokslinių publikacijų ir studentų vadovavimo. Tai, kas prasidėjo nuo akademinio vizito, išaugo į produktyvią partnerystę, grindžiamą bendrais moksliniais interesais ir tarpusavio pasitikėjimu.
Mus vienija domėjimasis tuo, kaip fizinis aktyvumas veikia smegenis, žmogaus funkcijas ir sveikatą. NTNU komanda turi patirties fizinio aktyvumo psichologijos, kognityvinių neuromokslų ir mokslinių įrodymų apibendrinimo srityse.
Bendradarbiavimas su LSU leidžia šias kompetencijas papildyti fizinio aktyvumo fiziologijos perspektyva. Tokie žinių mainai leidžia į mokslinius klausimus pažvelgti iš skirtingų pusių ir plėtoti idėjas, kurios remiasi abiejų universitetų mokslininkų stiprybėmis.
Vykdydami bendrus tyrimus, organizuodami abipusius vizitus ir kartu vadovaudami studentams kuriame ilgalaikius žinių mainus tarp Taivano ir Lietuvos. LSU matau kaip svarbų mūsų universitetų bendros plėtros partnerį. Ši partnerystė taip pat padeda tarptautinei auditorijai geriau pažinti NTNU ir Taivane vykdomus mokslinius tyrimus.
Kartu siekiame nagrinėti aktualiausius fizinio aktyvumo ir smegenų sveikatos klausimus bei kurti žinias, kuriomis galėtų remtis viso pasaulio mokslininkai.
Ar šiuo metu vykdote arba planuojate naujus bendrus tyrimus su LSU mokslininkais? Kokias temas laikote perspektyviausiomis ateities bendradarbiavimui ir kokių rezultatų ši partnerystė galėtų duoti?
Dvi 2026 metais paskelbtos publikacijos gerai atskleidžia skirtingas, tačiau viena kitą papildančias mūsų bendradarbiavimo kryptis. Pirmojoje, publikuotoje žurnale Kinesiology Review, taikėme bibliometrinę analizę ir nagrinėjome pasaulinius fizinio aktyvumo ir smegenų funkcijų tyrimus, kuriuose buvo naudojami su įvykiu susiję potencialai.
Analizė apėmė 355 mokslinius straipsnius iš 42 šalių. Buvo vertinama šios mokslinių tyrimų srities raida, pagrindinės temos ir tarptautinio bendradarbiavimo tendencijos.
Toks metodas leidžia mokslininkams geriau suprasti, kaip vystosi konkreti tyrimų sritis, nustatyti dar neištirtas temas ir įžvelgti perspektyviausias ateities tyrimų kryptis. Tyrimas taip pat atskleidžia Taivano indėlį į šią tarptautinę mokslinių tyrimų sritį.
Antrasis tyrimas, paskelbtas žurnale Psychiatry Research, buvo sisteminė apžvalga ir trijų lygmenų metaanalizė, kuria vertinome aerobinio fizinio aktyvumo poveikį vykdomosioms funkcijoms suaugusiesiems, sergantiems didžiuoju depresiniu sutrikimu.
Bibliometrinė analizė padeda pamatyti bendrą mokslinių tyrimų lauką ir jo raidą, o metaanalizė leidžia sujungti skirtingų tyrimų rezultatus bei įvertinti poveikio dydį ir nuoseklumą.
Ji taip pat padeda nagrinėti veiksnius, galinčius paaiškinti skirtingus atskirų tyrimų rezultatus, pavyzdžiui, dalyvių charakteristikas ar fizinio aktyvumo programos ypatumus.
Šie metodai kartu leidžia geriau suprasti ir tai, kuria kryptimi juda visa tyrimų sritis, ir tai, ką šiuo metu turimi moksliniai įrodymai leidžia teigti apie fizinio aktyvumo naudą.
Taip pat kartu vadovaujame studentams, todėl mūsų partnerystė neapsiriboja pavienėmis publikacijomis ir turi ilgalaikį tęstinumą.
Ateityje mane ypač domintų tyrimai, kuriuose pažintinių funkcijų vertinimas ir smegenų veiklos matavimai būtų derinami su fiziologiniais rodikliais, prireikus įtraukiant ir medžiagų apykaitos rodiklius. Tokie tyrimai galėtų padėti geriau suprasti, kodėl skirtingi žmonės į fizinį aktyvumą reaguoja nevienodai.
Bendrai plėtodami šias idėjas galėtume kurti naujas mokslinių tyrimų kryptis, stiprinti jaunųjų mokslininkų rengimą ir užtikrinti ilgalaikį mūsų universitetų bendradarbiavimą.
Kokios naujos fizinio aktyvumo psichologijos ir kognityvinių neuromokslų tendencijos ar proveržiai, Jūsų nuomone, per artimiausią dešimtmetį turės didžiausią poveikį visuomenės sveikatai, fizinio aktyvumo skatinimui ir psichologinei gerovei?
Manau, viena svarbiausių ateities krypčių bus geresnis individualių žmonių skirtumų supratimas. Turime tiksliau atsakyti į klausimus, kokios fizinio aktyvumo formos, kokiems žmonėms, kokiems tikslams ir kokiomis aplinkybėmis yra naudingiausios. Psichologinių, pažintinių, neuroninių ir fiziologinių rodiklių derinimas galėtų padėti geriau paaiškinti šiuos skirtumus ir kurti labiau individualizuotas intervencijas.
Kitas prioritetas – mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas taip, kad žmonės galėtų ilgą laiką išlikti fiziškai aktyvūs kasdieniame gyvenime. Fizinio aktyvumo programa turi ne tik suteikti prasmingos naudos, bet ir atitikti žmogaus gebėjimus, poreikius, pomėgius bei gyvenimo aplinkybes.
Didesnės apimties bendri tyrimai, skaidri mokslinių tyrimų praktika ir skirtingose aplinkose atliekami tyrimai padės geriau įvertinti, ar perspektyvūs rezultatai yra pakartojami ir ar juos galima pritaikyti ne tik vienos laboratorijos sąlygomis.
Mokslo pažangos vertė atsiskleidžia tuomet, kai ji padeda žmonėms priimti pagrįstus sprendimus ir gyventi sveikiau.
Man bendradarbiavimas tarp NTNU ir LSU šį tikslą susieja su Taivano ir Lietuvos mokslininkų kompetencijomis. Dalydamiesi žiniomis, kartu vykdydami tyrimus ir rengdami jaunuosius mokslininkus galime gilinti supratimą apie fizinio aktyvumo, pažintinių funkcijų ir psichologinės gerovės sąsajas bei kartu prisidėti prie ilgalaikės abiejų universitetų plėtros.
Mūsų siekis – prisidėti prie tarptautinio mokslo pažangos ir užtikrinti, kad kuriamos žinios būtų naudingos ne tik mūsų universitetams ar šalims. Ši partnerystė leidžia vietos mokslines kompetencijas susieti su pasauliniu mastu svarbiais klausimais. Visame šiame darbe mums ypač svarbi aiški mokslo komunikacija ir tvirti moksliniai įrodymai, kad tyrimų rezultatai galėtų padėti plėtoti ateities mokslą ir daugiau žmonių geriau suprastų aktyvaus gyvenimo būdo vertę.
Programa: „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“
Projektas: Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslo ir eksperimentinės plėtros veiklų stiprinimas
