Akademijos mokslininkai pasaulį stebina genetiniais tyrimais

Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai stebina įdomiais projektais, kurie sulaukia juos finansuojančių institucijų teigiamo vertinimo. LKKA mokslinio tyrimo vadovas Arimantas Lionikas kartu su kitais Akademijos mokslininkais  laimėjo Lietuvos mokslo tarybos finansavimą moksliniam projektui „Genetinis sumažinto citrato sintazės aktyvumo modelis: farmakologinio nutukimo prevencijos taikinio įvertinimas poveikio fiziologinėms ir kognityvinėms funkcijoms aspektu“. Projektui skirta 1 066 468  (vienas milijonas šešiasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni) litai. Apie jo svarbą visuomenei kalbame su Akademijos mokslininkais dr. Arimantu Lioniku, dr. Aivaru Ratkevičiumi ir dr. Tomu Venckūnu.

 

Nutukimo problema aktuali jau ne vienerius metus, atlikta nemažai tyrimų, pasirodė ne viena publikacija. Kuo įdomus Jūsų tyrimas?

 

Mūsų tyrimai koncentruojasi į žinomo fermento, dalyvaujančio ląstelių energijos gamybos procesuose, funkciją.  Fermentas, citrato sintazė, gamina substratą, citratą, kuris vėliau aerobinės oksidacijos procese paverčiamas ląstelei priimtina energijos forma – ATP.  Mes pastebėjome, kad vienoje laboratorinių pelių linijoje šio fermento aktyvumas yra maždaug perpus sumažėjęs. Šios linijos pelės taip pat pasižymi atsparumu nutukimui. Turime duomenų, kad šis atsparumas bent iš dalies gali būti susijęs su citrato sintazės aktyvumu, tačiau ši galima sąsaja dar nėra nuodugniai ištirta.

 

Į kokius klausimus sieksite atsakyti, kiek jau dabar Jūs pažengę šioje srityje?

 

Projekto eigoje bandysime išsiaiškinti, ar lėtesnė fermento veikla neturi neigiamų pasekmių pelių elgesiui ir sveikatai – juk šis fermentas ląstelėms yra gyvybiškai svarbus.  Šiuo metu mes jau žinom, kad sulėtėjimo priežastis yra fermentą koduojančio geno mutacija, dėl kurios įvyko fermentą sudarančių aminorūgščių pasikeitimas.

 

Kaip tirsite? Kas sudarys mokslininkų grupę?

 

Tirsime, ar šių pelių fizinė ištvermė, raumenų susitraukimo savybės (tokios kaip jėga, greitis, vargstamumas) bei pelių elgsena ir kognityvinės funkcijos – gebėjimas išmokti ir atsiminti – yra nepakitę. Tyrimus vykdys  9 žmonių grupė, kurią sudaro mokslininkai, tyrėjai ir pagalbiniai darbuotojai.

 

Tai- vienas didžiausių Akademijos projektų?

 

Taip, šis projektas gavo didžiausią finansavimą. Norėtume pasidžiaugti, kad per pastaruosius kelerius metus LKKA mokslininkai sulaukė Lietuvos bei tarptautinių fondų paramos svarbiems visuomenei projektams.

 

Ar išties farmakologiniu įsikišimu galima išspręsti vieną didžiausių dabartinės Vakarų visuomenės problemų? Kokia padėtis Lietuvoje?

 

Nutukimas yra nuolatinio (ar bent jau ilgai trunkančio) teigiamo energijos apykaitos balanso pasekmė.  Perteklinė energija yra kaupiama riebalų forma riebaliniame audinyje. Apskritai, energijos balansą galima pakeisti padidinus energijos sunaudojimą (sportuojant, judant ir pan.), sumažinus energijos suvartojimą (t.y., valgant mažiau ar mažiau kaloringą maistą), bei sumažinus energijos įsisavinimą (pvz., daugiau energijos išspinduliuojant šilumos pavidalu). Sunku pasakyti, ar farmakologiniu įsikišimu visiškai galima išspręsti nutukimo problemą, bet palengvinti įmanoma.  Naujausi darbai rodo, kad Lietuvoje nutukimo problema mažesnė nei mūsų kaimynų Europoje.  Tai yra įdomus faktas, ir reikia išsamesnės jo priežasčių paieškos.

 

Kiek laiko užtruks tyrimas? Kada tikitės rezultatų pritaikymo?

 

Projektas truks trejus metus.  Apie rezultatų pritaikomumą reikėtų kalbėti mokslinių žinių bei klinikinio pritaikomumo aspektais.  Pirmuoju – mes vertingų duomenų numatę turėti jau pirmųjų projekto metų pabaigoje.  Na, o antruoju, jei mūsų hipotezė projekto pabaigoje pasitvirtins, tuomet pradėsime galimų farmakologinių poveikio priemonių paiešką. Tai užtruktų dar mažiausiai keletą metų.

                                                                                 

                                                                                                 Ačiū už pokalbį.

 

                                                                                                Parengė Žilvinas Slauskis,

                                                                                                atstovas žiniasklaidai