Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros mokslininkai Vilija Malinauskienė ir Romualdas Malinauskas atliko skerspjūvio tyrimą, kurio tikslas – ištirti sąsajas tarp vyresniųjų klasių mokinių suvokiamo streso ir nerimo, atsižvelgiant į galimą gyvensenos (fizinio aktyvumo, nikotino priklausomybės ir alkoholio vartojimo) bei socialinės paramos vaidmenį. Reprezentatyvi vyresniųjų klasių mokinių imtis (N=405) buvo tirta pasitelkus klausimynus apie suvokiamą stresą (Suvokiamo streso skalė, PSS-10), nerimą (Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė, GAD-7), suvokiamą socialinę paramą (Daugiamatė suvokiamos socialinės paramos skalė, MSPSS), gyvenimo būdą (Fagerströmo nikotino priklausomybės testas), alkoholio vartojimą (Alkoholio vartojimo sutrikimų identifikavimo testas, AUDIT) ir fizinį aktyvumą (Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas, IPAQ).
Tyrimo rezultatai parodė, kad gyvensenos (gyvenimo būdo) veiksniai (fizinis pasyvumas bei priklausomybė nuo alkoholio ir nikotino) veikia kaip moderatoriai tarp suvokiamo streso ir nerimo, daro potencialiai reikšmingą poveikį sąsajoms tarp suvokiamo streso ir nerimo. Paaugliai, kurie yra labiau priklausomi nuo nikotino ir alkoholio, taip pat tie, kurie yra fiziškai neaktyvūs, patiria daugiau nerimo, kai susiduria su stresinėmis situacijomis. Todėl šio tyrimo rezultatai praplečia streso įveikos modelį, identifikuodami neigiamus gyvenimo būdo veiksnius kaip netinkamus moderatorius, kurie dar labiau sustiprina nerimą esant stresui. Tyrimas perša mintį, kad reikia kurti streso valdymo programas, kurios atgrasytų nuo alkoholio vartojimo ir rūkymo kaip streso įveikos būdų. Šio tyrimo rezultatai patvirtino Lazarus ir Folkman streso ir įveikos teoriją, parodydami, kad gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip priklausomybė nuo alkoholio ir nikotino, taip pat fizinis pasyvumas, gali vaidinti svarbų vaidmenį kaip netinkami moderatoriai tarp suvokiamo streso ir nerimo. Tyrimas atskleidė fizinio aktyvumo kaip ypač reikšmingo psichologinio atsparumo veiksnio vaidmenį paauglystėje.
Straipsnyje pateiktos rekomendacijos, kad gimnazijos ir bendrojo ugdymo mokyklos raginamos įtraukti reguliarias fizinio aktyvumo programas, siekiant sumažinti su stresu susijusį nerimą, o švietimo ir sveikatos institucijos turėtų apsvarstyti psichinės sveikatos skatinimo integravimą į fizinio ugdymo pamokas.
Straipsnį galima rasti https://www.mdpi.com/2227-9032/14/2/263
