LSU mokslo projektai: nuo trumpalaikio badavimo iki nutukimą lemiančių veiksnių tyrimo
TRUMPALAIKIS BADAVIMAS: AR SKIRIASI MOTERŲ IR VYRŲ MOTORINĖ FUNKCIJA IR RAUMENS JĖGOS KONTROLĖ
R.Solianik, N. Eimantas, G. Daugė, M. Brazaitis
Nors badavimo poveikis sveikatai tampa vis aktualesnis, jo įtaka motorinei elgesenai vis dar menkai ištirta. Suprasti, kaip badavimas veikia motorinę funkciją ir judesių kontrolę, yra itin svarbu siekiant užtikrinti saugumą ir efektyvumą kasdienėje veikloje, darbe bei sporte. Taigi, LSU mokslininkų atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti, kaip 48 valandų badavimas veikia smulkiąją motoriką, raumenų jėgos kontrolę ir ar šie pokyčiai priklauso nuo lyties. Tyrime dalyvavo sveiki vyrai (n = 14) ir moterys (n = 14). Buvo vertinami smulkiosios motorikos pokyčiai, refleksai (V, H ir M bangos), centrinė raumens aktyvacija, maksimali valinga ir nevalinga raumenų jėga
Nustatyta, kad tik moterims po 48 valandų badavimo pailgėjo smulkiosios motorikos testo atlikimo laikas. Badavimas nepaveikė raumenų jėgos nei vyrams, nei moterims. Tik moterims nustatytas centrinės raumens aktyvacijos, V bangos latencijos laiko ir H bangos amplitudės (normalizuotos pagal M bangą) sumažėjimas. Taigi, dviejų dienų badavimas pablogino smulkiosios motorikos atlikimą tik moterims, kas gali turėti įtakos jų saugumui ir darbo efektyvumui atliekant preciziškas užduotis. Vis dėlto, nepaisant pokyčių moterų galvos ir nugaros smegenų mechanizmuose, maksimali raumenų jėga išliko stabili abiejų lyčių dalyviams.
Internetinė publikacijos nuoroda: https://www.nature.com/articles/s41598-025-34354-z
RAMESNIS PROTAS, TVIRTESNĖS EMOCIJOS: KAIP DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS IR EMOCINIS INTELEKTAS STIPRINA SPORTININKŲ SU NEGALIA PSICHOLOGINĘ GEROVĘ
D. Reklaitienė, J. Vveinhardt
Dėmesingas įsisąmoninimas gali būti ir vaistas, ir… rizika. Todėl naujausiame tyrime patikrinta, kaip ši dažnai rekomenduojama technika neįgaliems sportininkams padeda įveikti stresą, nerimą ir depresiją. Ir – kokį vaidmenį čia atlieka emocinis intelektas. Tyrime dalyvavo 95 Lietuvos sportininkai, turintys įvairių negalių. Jie pildė streso, nerimo ir depresijos simptomų (DASS-21), dėmesingo įsisąmoninimo sporte (MIS) ir emocinio intelekto sporte (EIS) klausimynus. Paaiškėjo netikėtas dalykas. Aukštesnis išsilavinimas siejosi su žemesniu dėmesingo įsisąmoninimo ir emocinio intelekto lygiu. Kitaip tariant, racionalus, analitinis mąstymas galėjo „pakišti koją“ – jis skatina labiau aiškinti patirtis, o ne jas priimti nevertinant, ir kartais nuvertina emocijas. Dar svarbiau – emocinis intelektas stiprino dėmesingo įsisąmoninimo naudą psichologinei savijautai, o geriausiai jautėsi tie sportininkai, kurie savęs nekaltino ir nesmerkė. Taigi, treniruojantis verta dėmesingumo praktikas derinti su emocinio intelekto ugdymu – mokytis atpažinti, išreikšti, suprasti, reguliuoti ir panaudoti emocijas. Ir, žinoma, svarbu nepamiršti, kad dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimų nauda didesnė, jeigu jie pritaikomi prie asmeninių sportininko savybių.
Internetinė publikacijos nuoroda: https://doi.org/10.3390/sports13110389
MIOSTATINAS NUTUKIMO KONTEKSTE: MOLEKULINĖ SĄSAJA TARP METABOLINĖS DISFUNKCIJOS IR RAUMENŲ–SAUSGYSLIŲ REMODELIACIJOS
L. Cesanelli, P. Minderis A. Fokin, A, Ratkevičius, D. Satkunskienė, H. Degens
Nutukimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip metabolinis sutrikimas, bet ir kaip būklė, susijusi su griaučių raumenų ir sausgyslių struktūriniu bei funkciniu blogėjimu. Esminis šių pokyčių mechanizmas yra tarpląstelinės matricos (ECM) disbalansas, lemiantis fibrozę ir ektopinį riebalų kaupimąsi, o tai blogina audinių mechanines savybes. Miostatinas (GDF-8), priklausantis TGF-β superšeimai, yra žinomas kaip neigiamas raumenų masės reguliatorius, taip pat tarpininkaujantis sąveikai tarp riebalinio audinio, raumenų ir sausgyslių. Nutukimo metu padidėjęs miostatino kiekis siejamas su insulino rezistencija, raumenų atrofija ir SMAD2/3 signalinio kelio aktyvacija, o eksperimentiniai tyrimai rodo, kad miostatino inhibicija gali pagerinti gliukozės homeostazę ir padidinti liesąją kūno masę. Naujausi duomenys leidžia manyti, kad miostatinas svarbus ir ECM bei sausgyslių remodeliacijos procesuose. Fiziologinio miostatino lygio atkūrimas gali prisidėti prie ECM struktūros normalizavimo ir sumažinti raumenų–sausgyslių sistemos trapumą. Šioje apžvalgoje pabrėžiamas daugialypis miostatino vaidmuo nutukimo metu, apimantis metabolinius, struktūrinius ir biomechaninius pokyčius.
Internetinė publikacijos nuoroda: https://www.mdpi.com/1422-0067/27/2/967
MIOSTATINO STOKA SLOPINA PLEKŠNINIO RAUMENS MECHANINĘ ADAPTACIJĄ ESANT PERKROVAI
L. Cesanelli, P. Minderis A. Fokin, A, Ratkevičius, D. Satkunskienė, H. Degens
Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti miostatino stokos poveikį plekšninio raumens mechaninėms ir kontraktilinėms adaptacijoms esant funkcinei perkrovai (FP). Taikant skerspjūvio tyrimo dizainą, buvo lyginami kontroliniai ir funkcinei perkrovai veikiami plekšniniai raumenys miostatino stokojančių (BEHcc) ir miostatiną ekspresuojančių (BEH⁺⁺) pelių grupėse. FP buvo sukelta atlikus dvilypio raumens abliaciją 28 paroms. Izoliuoti plekšniniai raumenys buvo tiriami taikant izometrinių–ekscentrinių susitraukimų protokolą, leidžiantį įvertinti kontraktilines savybes ir audinio mechaninį elgesį. FP reikšmingai padidino raumens masę, tetaninę jėgą ir standumą BEH⁺⁺ pelių grupėje (p < 0,05), tačiau tokio poveikio nebuvo stebėta BEHcc grupėje, kurioje absoliuti raumens jėga netgi sumažėjo (p < 0,05). Gauti rezultatai rodo, kad miostatinas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sėkmingą griaučių raumenų adaptaciją ir raumens funkcijos išsaugojimą esant ilgalaikei mechaninei apkrovai.
Internetinė publikacijos nuoroda: https://doi.org/10.1007/s10974-025-09715-w
