Ar praktinė patirtis gali pakeisti profesinį išsilavinimą? Kiek laiko reikia suteikti treneriams, kad jie įgytų darbui reikalingą kvalifikaciją? Šie klausimai vėl atsidūrė Seimo darbotvarkėje, svarstoma dar kartą pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį anksčiau išduotus sporto veiklos leidimus turintys specialistai turi įgyti nustatytą kvalifikaciją.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė mano, kad dar vienas atidėjimas būtų neteisingas tiems, kurie įstatymo reikalavimus jau įvykdė. Apie svarstomus pokyčius rašo naujienų portalo „15min“ žurnalistas Marius Milašius straipsnyje „Į Seimą nukeliavęs trenerių klausimas skelia kibirkštis: „Yra dvi stovyklos““
2019 m. priimtas įstatymas nustatė, kad treneriais Lietuvoje gali dirbti atitinkamą sporto krypties aukštąjį išsilavinimą įgiję specialistai. Taip pat numatyta galimybė asmenims, turintiems kitos krypties aukštąjį išsilavinimą, baigti specialius trenerio kompetencijoms įgyti skirtus mokymus. Taigi reikalavimas įgyti reikiamą kvalifikaciją nėra naujas, o anksčiau išduotus leidimus turintiems treneriams buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis.
Vis dėlto jo pabaigos terminas jau ne kartą keistas. Šiuo metu Seime svarstomas siūlymas jį pratęsti iki 2033 m. rugsėjo 1 d. Pagal projektą anksčiau išduotus leidimus turintys specialistai galėtų toliau dirbti, jeigu per nustatytą laiką pradėtų reikiamas studijas ar mokymus. Atskirą išimtį siūloma taikyti pensinio amžiaus sulaukusiems arba likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki jo specialistams, jiems kvalifikacijos įgijimo reikalavimas nebūtų taikomas.
„Tai yra privilegija dėl amžiaus, nors tokios privilegijos apskritai neturėtų būti, nes žmogus su pensiniu amžiumi nebaigia treniruoti, jis pasilieka darbo rinkoje. Gal jis dar dirbs 10, gal 15 metų? Vadinasi, tiems vaikams ar suaugusiems, kurie bus treniruojami tokio žmogaus, niekas neužtikrins, kad tos kompetencijos bus tinkamos“, – argumentavo D.Rėklaitienė.
Svarstant projektą buvo pasiūlyta galutinį terminą sutrumpinti iki 2031 m. rugsėjo 1 d. Tačiau komitetas jai nepritarė: už siūlymą balsavo trys nariai, keturi buvo prieš, vienas susilaikė. Komiteto argumentas – studijų trukmė. Ištęstinės studijos gali trukti penkerius metus, todėl 2027 m. pradėjęs studijuoti asmuo jas baigtų 2032 m., o 2028 m. – 2033 m. Trumpesnis terminas galėtų apriboti galimybę rinktis tinkamiausią studijų formą.
LSU rektorė D. Rėklaitienė primena, kad per laikotarpį nuo įstatymo priėmimo treneriai turėjo galimybę pasirinkti jiems tinkamą kvalifikacijos įgijimo kelią. Pasak jos, daugiau nei tūkstantis žmonių jau baigė specialius mokymus, o dalis specialistų jų tebesimoko. Todėl dar vienas termino pratęsimas keltų klausimų dėl vienodų sąlygų visiems.
„Jeigu mes taip sutarėme, tai negarbinga būtų tų žmonių atžvilgiu“, – pabrėžia LSU rektorė.
Universiteto pozicija grindžiama ne vien formaliu išsilavinimo reikalavimu, bet ir trenerio atsakomybe už žmonių sveikatą bei fizinį saugumą. Treneris turi gebėti tinkamai planuoti treniruotes, įvertinti sportuojančiojo galimybes, užkirsti kelią traumoms ir palaikyti motyvaciją. Tai ypač svarbu dirbant su vaikais ir jaunimu, kurių fizinis pasirengimas bei sveikata dar formuojasi.
„Labai svarbu, kad tai būtų ilgalaikis procesas, be traumų, žmonės norėtų sportuoti“, – sako D. Rėklaitienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad sporto mokslas sparčiai vystosi, todėl trenerių kompetencijų atnaujinimas yra būtina profesinės veiklos dalis.
Vienas iš siūlymo pratęsti terminą argumentų – dalies trenerių darbo specifika. Ypač regionuose specialistai ne visada turi visą darbo krūvį, o trenerio veikla gali būti tik viena iš kelių jų profesinių veiklų. Todėl mokymąsi suderinti su darbu ir papildomomis išlaidomis gali būti sudėtinga.
Vis dėlto LSU rektorė pabrėžia, kad mokymosi galimybės jau dabar pritaikytos dirbantiems specialistams. Dalis paskaitų vyksta nuotoliniu būdu ir yra įrašomos, galima rinktis individualius studijų planus bei ištęstinį mokymąsi. Be to, atsižvelgiama į anksčiau įgytą praktinę patirtį, tam tikrais atvejais, ją patvirtinus, galima įskaityti praktikos dalį. Mokymų galimybės sudaromos ne tik didžiuosiuose miestuose.
Diskusija dėl pereinamojo laikotarpio atskleidžia platesnį klausimą, kokius profesinius standartus norime užtikrinti Lietuvos sporte. Trenerių patirtis ir praktinės žinios yra svarbios, tačiau jos neturėtų tapti priežastimi atsisakyti nuoseklaus kompetencijų stiprinimo. Galiausiai nuo trenerio pasirengimo priklauso ne tik sportiniai rezultatai, bet ir žmonių sveikata, saugumas bei noras sportuoti ilgus metus.
Susipažinkite dabar galiojančiu Lietuvos Republikos sporto įstatymu
