Tarptautinis forumas apie fizinio aktyvumo skatinimą mokyklos lauko erdvėse sulaukė didelio susidomėjimo

Lietuvos sporto universitetas (LSU) kartu su projekto Nordplus HZ: Nordic Baltic Learning Environments for Movement Affordances (NPHZ-2017/10130) partneriais surengė nuotolinį tarptautinį forumą Nordic-Baltic Learning Environments for Movement Affordances.

LSU rektorės prof. dr. Dianos Rėklaitienės teigimu, šio projekto ir forumo tematika dabar ypač aktuali. Projekte dalyvavusių šešių šalių atstovų dalijimasis patirtimi, studentų patirtys intensyviose programose leido pažvelgti į Šiaurės ir Baltijos šalių moksleivių fizinio aktyvumo skatinimą lauko erdvėse tradicijas, galimybes ir perspektyvas. Itin svarbu, kad šios žinios ir išvados pasiektų fizinio aktyvumo skatinimo mokyklose politikos sprendimų priėmėjus.

Sveikindamas forumo dalyvius Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas pažymėjo, kad COVID-19 pandemija paveikė ir fizinę, ir psichinę mūsų visų sveikatą. Todėl dabar labai svarbu ir suaugusiesiems, ir vaikams naudotis visomis fizinio aktyvumo skatinimo galimybėmis, kad stiprėtų sveikata.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Gerulskienė, atsakinga už sveikatinamąjį fizinį aktyvumą, pasveikino forumo dalyvius ir vėliau dalyvavo apskritojo stalo diskusijose. Ji paminėjo, kad pastaraisiais metais visiems kilo naujų iššūkių. Dabar savo sveikatai turime skirti gerokai daugiau dėmesio nei prieš pandemiją. Labai svarbu fizinį aktyvumą integruoti į įvairius mokymosi dalykus ir įtraukti visos mokyklos bendruomenę į aktyvių veiklų organizavimą. „Iš LSU su partneriais vykdyto projekto ir organizuoto forumo turime daug naudingos medžiagos, kuria remiantis galėtume formuoti mūsų sveikatos ir fizinio aktyvumo politiką mokyklose”, – teigė I. Gerulskienė.

Anglų kalba vykusioje forumo dalyje buvo pristatytos projekto veiklos, rezultatai, atlikto mokslinio tyrimo išvados ir užsienio šalių partnerių aktyvių mokyklų (School in Motion) koncepcija bei patirtys. Pranešimus skaitė doc. dr. Renata Rutkauskaitė (Lietuvos sporto universitetas, Lietuva), prof. dr. Ingunn Fjortoft (University South-Eastern Norway, Faculty of Humanities, Sports and Education Science, Norvegija), dr. Thórdís Gísladóttir (University of Iceland, School of Education, Islandija), dr. Merike Kull (Movement Laboratory of the Institute of Sports Sciences and Physiotherapy, University of Tartu, Estija), dr. Maret Pihu (Faculty of Medicine, Institute of Sport Sciences and Physiotherapy, Estija), dr. Jouni Kallio (LIKES Research Centre for Physical Activity and Health, Suomija). Vėliau vyko apskritojo stalo diskusija, kaip galima panaudoti mokyklos kiemo ir lauko erdves moksleivių fiziniam aktyvumui skatinti. Diskusiją anglų kalba vedė prof. dr. Ingunn Fjortoft (Norvegija). Pirmoje forumo dalyje dalyvavo 113 dalyvių, iš kurių 74 buvo užsieniečiai.

Antroje forumo dalyje lietuvių kalba, prisijungus daugiau nei 200 dalyvių, buvo diskutuojama pagrindiniu klausimu – „Mokyklos kiemo erdvių panaudojimas mokinių fizinio aktyvumo ir fizinio ugdymo efektyvumui didinti: ką gali mokytojas? Ką gali mokyklos administracija? Ką gali aukštoji mokykla rengiant ateities fizinio ugdymo / pradinio ugdymo pedagogus? Ką gali švietimo ir visuomenės sveikatos politikos formuotojai?”. Diskusijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė I. Gerulskienė, LSU socialinio partnerio Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktorė dr. Dalia Lapėnienė, LSU Fizinio ugdymo ir sporto studijų programos direktorė doc. dr. R. Rutkauskaitė, VšĮ ,,Žalioji gamtos mokykla“ direktorė Jolanta Lipkevičienė, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė Iveta Ambrulaitienė, Kauno specialiosios mokyklos fizinio ugdymo mokytoja bei Kauno kūno kultūros mokytojų asociacijos skyriaus pirmininkė Asta Igarienė, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos pradinių klasių mokytoja Dalia Baranauskienė.

Diskutuojant buvo prieita prie išvados, kad labai svarbu fizinį aktyvumą mokykloje skatinti ne tik per fizinio ugdymo pamokas. Mokyklos lauko erdvių panaudojimas, veiklos gamtoje lemia geresnius šiuolaikinių moksleivių mokymosi rezultatus, stiprina ne tik jų fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Be to, pažymėta, kad skatinant fizinį aktyvumą turėtų įsitraukti visa mokyklos bendruomenė (vaikai, mokytojai, administracija, tėveliai) bei socialiniai partneriai. Labai svarbus ir sektorių bendradarbiavimas visuose lygmenyse (mokykla, universitetas, savivaldybė, ministerijos).

Tikimės, kad šio projekto metu sukurtos rekomendacijos bei paskelbti mokslinio tyrimo rezultatai padės suprasti moksleivių fizinio aktyvumo skatinimo gamtoje reikšmę ir atkreips institucijų, formuojančių fizinio aktyvumo strategijas, dėmesį.

Doc. dr. Renatos Rutkauskaitės ir dr. Kristinos Visagurskienės informacija