Lietuvos sporto universiteto (LSU) Fizinio ir socialinio ugdymo katedros mokslininkai Vilija Malinauskienė ir Romualdas Malinauskas atliko skerspjūvio tyrimą, kuriame analizuojami Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 7–8 klasių mokinių savo sveikatos vertinimo prognozės veiksniai. Tyrime dalyvavo 2104 mokiniai, kurių buvo klausiama apie depresijos simptomus, psichosomatinius sveikatos nusiskundimus, neigiamus poelgius mokykloje, savijautą mokykloje, stresą ir smurtą šeimoje, darnos jausmą, savo sveikatos vertinimą bei gyvenimo būdą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad berniukų fizinio aktyvumo ir rūkymo rodikliai buvo gerokai aukštesni, o mergaičių labiau išreikšti buvo depresijos simptomų, psichosomatinių sveikatos nusiskundimų, streso ir smurto šeimoje rodikliai, nors hierarchinės regresijos metu statistiškai reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti. Depresijos simptomai buvo stipriausias prastos savo sveikatos vertinimo prognozavimo rodiklis, nors kiti tirti rodikliai irgi buvo reikšmingi, tačiau jų poveikio dydis buvo mažesnis. Aptikta tvirtų įrodymų, patvirtinančių buferinį darnos jausmo vaidmenį depresijos simptomų ir savo sveikatos vertinimo sąryšiui. „Pagrįstai galima teigti, kad depresijos simptomų ir savo sveikatos vertinimo ryšio stiprumo dydis priklausė nuo darnos jausmo lygio. Šių sąsajų skirtumų tarp lyčių nebuvo identifikuota. Kadangi savo sveikatos vertinimo rodiklį lengva nustatyti pasitelkus vieną klausimą, tai prastai įvertintos sveikatos atvejus galima lengvai atpažinti ir iš karto koreguoti intervencijomis, kad ateityje būtų išvengta prastų savo sveikatos vertinimo rezultatų“, – pabrėžė tyrimą atlikę mokslininkai V. Malinauskienė ir R. Malinauskas.
Internetinė publikacijos nuoroda: https://www.mdpi.com/2227-9067/11/10/1244