Kviečiame susipažinti su straipsniu žurnale „Mokslas ir technika” skirtu Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslo pasiekimams. Jo autorė žurnalo redaktoriaus pavaduotoja dr. Regina Misevičienė.

Kviečiame susipažinti su straipsniu žurnale "Mokslas ir technika" skirtu Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslo pasiekimams. Jo autorė žurnalo redaktoriaus pavaduotoja dr. Regina Misevičienė.

Tarptautinio konkurencingumo pagrindas – mokslo rezultatai

Rektorius pasidžiaugė išaugusiu LKKA mokslo tarptautiniu pripažinimu. „Pasaulyje yra apie 200  sporto  profilio universitetų.  Pagal  mokslo produkciją tarp jų esame antroje vietoje. Atsiliekame tik nuo lyderio – Vokietijos Kiolno universiteto“, – sakė  Akademijos  vadovas.  Pasak prof. A. Skurvydo, organizuojant šios aukštosios mokyklos mokslinę veiklą remiamasi keliais principais. „Pirmiausia  siekiame,  kad  LKKA tyrimai būtų tarptautinio konkurencingumo lygio. Antras principas – pragmatiškumas, nes šiandienos mokslininkui svarbu ne tik žinių kaupimas ir sisteminimas  bei naujų idėjų kėlimas, bet ir sugebėjimas spręsti Lietuvos žmonėms aktualias realias problemas – mūsų atveju sveikatos stiprinimą ir tautos  sveikatinimo gerinimą per fizinį aktyvumą, sporto reabilitaciją ir pan. Trečias principas – tarpdiscipliniškumas. Į  sveikatos stiprinimą, reabilitaciją ar sportininkų rengimą turi būti žiūrima įvairių  mokslo šakų aspektais,  pavyzdžiui, apjungiant biologijos, medicinos, socialinius bei kitus mokslus, nes kuo platesnis žvilgsnis į  problemą, tuo išsamesnis bei praktiškesnis jos sprendimas. Tad labai svarbu sudaryti mokslininkų „kritinę masę“. Esu įsitikinęs, kad tyrimo krypčiai turėtų būti po 20–30 mokslininkų, o tyrėjų grupes sudarytų 4–5 specialistai.

LKKA mokslinė veikla koncentruojama penkiose mokslinių tyrimų kryptyse. Pirmoji – „Treniravimo mokslas, sporto fiziologija ir genetika“ (vadovas dr. Aivaras Ratkevičius). Jis sukaupė patirtį dirbdamas raumenų tyrimo srityje Škotijos ir Danijos universitetuose (ypač viename geriausių Europoje Kopenhagos universitete). Antroji kryptis – „Neįgaliųjų žmonių įgalumo socialiniai ir biologiniai aspektai (vadovai mokslų daktarai docentai Rūta Adomaitienė ir Kęstutis Skučas). Abiejose minėtose  kryptyse dirba naujos Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedros tyrėjai. Trečioji – „Sporto sociologija, ekonomika  ir vadyba“. Šioje mokslinių tyrimų kryptyje daugiausia užimtas Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedros, kuriai vadovauja dr. Biruta Švagždienė, personalas. Ketvirtoji kryptis – „Sveikatos ir fizinio ugdymo modernios technologijos (vadovas doc. dr. Saulius Šukys). Prof. A. Skurvydas sakė, kad pasaulyje daug dirbama tiriant, kokie leistini optimalūs fiziniai krūviai siekiant ugdyti aktyvų žmogų ir nepakenkiant individo asmenybės formavimui, t. y. optimaliai suderinant su intelekto, dvasinių ir kitų poreikių ugdymu. Penktoji LKKA  mokslinių tyrimų kryptis, kurioje jau yra nemažas tarptautinio lygio įdirbis – „Raumenys, judesių valdymas ir  reabilitacija“  (vadovas prof. Albertas Skurvydas). Joje suburta  arti trisdešimties mokslininkų kolektyvas. Jo vienos grupės, vado vaujamos dr. Sigito Kamandulio, tyrėjai gilinasi į raumenų adaptacijos fenomenus (jėgos, greičio, galingumo didinimo, atsparumo nuovargiui ir kt.) įvairaus amžiaus žmonėms. Kitos mokslo grupės tikslas – pritaikyti modernias technologijas judesių valdymui ir mokymui. Trečioji grupė gilinsis į šiuolaikines reabilitacijos technologijas. 

Sportui ir sveikatingumui –aukštosios  technologijos

Remdamasi LKKA mokslo tarpdiscipliniškumo ir pragmatiškumo principais ši Lietuvos aukštoji mokykla palaiko glaudžius ryšius su KTU Sporto inžinerijos katedros,  vadovaujamos  prof. Tado  Toločkos, įvairius treniruoklius  gaminančios UAB „Baltech  CNC  Technologies“ (direktorius dr. Gintaras  Rimša), Lietuvos sveikatos  mokslų universiteto  ir kitų institucijų specialistais. Į pažangias  šalis  orientuodamasi Lietuva, pasak prof. A. Skurvydo, greta žmogaus bei techninių priemonių sąveikos tyrimo ir modeliavimo ne mažiau svarbu išmokti vertinti mūsų organizmo būseną, suvokti jo fiziologinį adaptyvumą  ir taikyti poveikio bei funkcijų palaikymo, plėtojimo (o prireikus ir kompensavimo) priemones.  Kokybiškai geresnių rezultatų galima pasiekti tik įdiegus daugiaparametrės stebėsenos su bevielėmis technologijomis principus žmogaus realaus fizinio krūvio sąlygomis.

Prieš kelis metus LKKA aktyviai dalyvavo respublikinėje  programoje  „Žmogaus  sveikatinimo(si) aukštosios technologijos ir įranga“. Ji skirta žmogaus  (sveiko ir neįgalaus) judėjimo  ir kitos veiklos biomechanikos  ir fiziologijos  taikomiesiems tyrimams žmogaus  organizmo funkcinių galimybių plėtotės, kompensavimo  ir atstatymo (reabilitacijos) metodams, technologijoms ir priemonėms  sukurti. Programos rezultatas  – sukurta  žmogaus  fiziologinės būsenos,  biomechaninių  sistemų  būsenų  jutikliai, fiziologinių ir  biomechaninių sistemų charakteristikų matavimo ir monitoringo sistemos, telekomunikacijų priemonės, duomenų bazės, matuojamų charakteristikų vaizdavimo įrenginiai ir jų pagrindu intelektualūs irklavimo sportine kanoja, šuolių į  aukštį ir bėgimo judesių bei žmogaus galūnių judesių koordinavimo treniruokliai su plačių ir universalių galimybių mechaninių  ir fiziologinių parametrų matavimo ir bevielio duomenų perdavimo ir tolimesnio apdorojimo bei vizualizavimo bei sveikatinimo įranga, taip pat žmogaus raumenų mankštinimo šaldymo ir šildymo būdu metodika ir įranga.  Sukurti gaminiai  leidžia perduoti  ir vizualizuoti žmogaus sąveikos su treniruokliais ir sveikatinimo įrenginiais rezultatus  bei pateikti juos stebėtojui  – pačiam sveikatinimo objektui – žmogui ar jo treneriui, gydytojui, tuo užtikrinant grįžtamąjį informacinį ryšį.

2007–2009 m. LKKA mokslininkams  vykdant bendrą su partneriais projektą „Žmogaus  aktyvaus judėjimo  stebėsenos metodų  ir įrangos sukūrimas“, siekta sukurti mobilią žmogaus aktyvaus judėjimo stebėsenos įrangą, leidžiančią stebėti ir vertinti žmogaus širdies darbą bei fizinį aktyvumą  ir jo lygį, o atlikus specializuotus testus – nustatyti funkcinį žmogaus pajėgumą ir fizinę būklę. Šios įrangos panaudojimo sritys  labai plačios: ji gali būti  naudojama  vaikų fizinio aktyvumo stebėjimui, reabilitacijos pro- gramų metu, kai stebima, kaip organizmas reaguoja į fizinį krūvį, aktyvių žmonių treniravimuisi stebėti ar net profesionalių sportininkų rezultatams gerinti. Sukurtas analizatorius, leidžiantis pagal  keletą  minučių  atlikus  testus  nustatyti žmogaus sveikatos būseną ir, prireikus, nukreipti jį pas  kardiologą  pasitikrinimui.  Buvo pademonstruota  pora  naujausių  LKKA ir KTU bendro darbo kūrinių. Tai unikalus irklavimo treniruoklis (autorius dr. Aurelijus Domeika). Jis imituoja akademinės valties elgseną vandenyje, nes gali svyruoti vertikaliai ir sukiotis apie išilginę ir skersinę ašis. Tai labai aktualu ir profesionaliems  irkluotojams, ir mėgėjams,  siekiantiems lavinti ne tik jėgą, bet ir judesių techniką. Šį treniruoklį galima naudoti  ir  reabilitacijos tikslais. Kitas konkretus pavyzdys – suprojektuotas efektyvesnis futbolininko antblauzdis,  padedantis išvengti dažnai pasitaikančių traumų.

Komercializuojant mokslinių tyrimų rezultatus daug tikimasi iš naujojo klasterio „Sveikatingumo didinimas ir plėtra“,  kuriame greta LKKA mokslininkų dalyvauja bendrovės  „Audimas“,

„Futuro“, „Elinta“, „Ortopedijos technika“, „Baltech CNC Technologies“, „Amžių linija“, „G sportas“.  Klasterio  koordinatoriaus  dr. G. Rimšos nuomone, čia siekiai gana ambicingi: per metus gaminti ir parduoti modernios sporto, sveikatos, reabilitacijos įrangos  už  110 mln. litų. „Raginčiau Akademijos mokslininkus įsilieti į šį klasterį, siūlyti mokslo naujoves ir bandyti jas įdiegti žmonių sveikatai gerinti“,  – sakė LKKA rektorius.

Tarptautinė doktorantūra ir magistrantūra

LKKA mokslo konkurencingumą didinti padės ir besiplečiantys tarptautiniai ryšiai. Minėta aukštoji mokykla ir Tartu universitetas šįmet įkūrė jungtinės doktorantūros programą.  Tad Lietuvos dviejų mokslo krypčių jauni tyrėjai, ypač besigilinantys į genetikos ir raumenų, judesių valdymo bei reabilitacijos problemas, turi puikią galimybę tapti labai kompetentingais tarptautinio lygio mokslininkais. Kita LKKA naujovė – Sporto edukacijos fakultete kartu su Vorčesterio (Didžioji Britanija) ir kitais Europos universitetais pradėjusi veikti  tarptautinė krepšinio trenerių magistro studijų programa. LKKA mokslininkai dabar vykdo 24 tarptautinius projektus. Kartu su Škotijos specialistais atliekami genetiniai sportininkų tyrimai. „Siekiame atrasti genus, nuo kurių priklauso žmonių fizinis darbingumas“, – sakė iš Akademijos tyrėjų čia aktyviai dalyvaujantis dr. Tomas Venckūnas. Kiti projektai, kurie pelnė ES finansavimą, – tai „Sveikatos stiprinimo per fizinį aktyvumą tarp vyresnio amžiaus gyventojų politikos formavimas (PASEO) (koordinatorė LKKA prorektorė prof. Rasa Jankauskienė).

Beje, per paskutinį penkmetį LKKA mokslininkai žymiai suaktyvino aukščiausio lygio mokslinės produkcijos publikavimą. „Jei anksčiau teturėdavome vos vieną kitą mokslinį straipsnį, kurio citavimo indeksas 2 ir daugiau ISI duomenų  bazėse, tai dabar  kasmet  išspausdinama  20–30  mokslo darbų. Kai tokios metinės produkcijos kiekį padidinsime iki šimto, galėsime teigti, kad mūsų mokslininkai geba sukurti ne tik naujas modernias, kokybiškas ir konkurencingas  tarptautinio lygio žinias. Nėra abejonės,  kad pagerėjus Akademijos mokslo kokybei, tai teigiamai atsilieps studijoms bei žinių diegimui į sveikatingumo ir sporto praktiką“, – akcentavo LKKA rektorius.