Kineziterapijos studentė K. Žaltauskaitė siekia kilnaus tikslo – gydyti žmones judesiu ir propaguoti sportinę jogą

Tęsiame pažintį su Lietuvos sporto universiteto (LSU) pirmo kurso studentais, vieną iš brandos egzaminų išlaikiusiais šimtu balų. Šįkart savo pirmųjų metų Universitete įspūdžiais dalijasi Kotryna Žaltauskaitė, studijuojanti Kineziterapijos studijų programoje.

Kodėl nusprendei pasirinkti Kineziterapijos studijas LSU?

Kineziterapiją pasirinkau, nes visada domėjausi gydymu judesiu. Pati esu patyrusi rimtą kelio traumą, kuri pastūmėjo dar labiau domėtis savo ir aplinkinių sveikata. Be to, baigiau tarptautinius jogos instruktoriaus kursus, todėl nusprendžiau pagilinti savo žinias kineziterapijos srityje. Noriu būti specialistė, suprantanti žmogaus kūno sandarą, įvairiapusiškai išmananti savo darbą, kad galėčiau profesionaliai gydyti judesiu kitus.

Kas tave labiausiai žavi šioje studijų programoje?

Kineziterapijos studijų programoje man labiausiai patinka tai, kad mokoma pažinti savo ir kitų kūną, žinoti, ką tiksliai daryti žmogui patyrus traumą, gebėti jų išvengti. Be to, mokomės propoguoti sveiką gyvenseną. Esu tik pirmo kurso studentė ir kol kas studijuoju tik keletą su kineziterapija susijusių modulių – jie man buvo įdomūs.

Kokių dėstytojų sutikai LSU?

Džiaugiuosi, kad Universitete dėsto ypač patyrę dėstytojai, norintys studentams perduoti savo žinias ir sukauptą patirtį. Dauguma dėstytojų – savo srities ekspertai. Jie noriai atsako į mums iškilusius klausimus, bendrauja su studentais ne tik per paskaitas.

Gal pasvarstai, kokioje tiksliai srityje norėtum dirbti ir tobulintis po studijų?

Noriu dirbti traumatologijoje, ortopedijoje. Man itin rūpi sportinės traumos, ypač kelio sąnario. Be to, stengsiuosi populiarinti sportinę jogą ir pakeisti snobišką žmonių požiūrį į ją.

Ar domėjaisi savo pasirinktos specialybės karjeros galimybėmis?

Apie karjeros galimybes dar negalvojau. Tik jau dabar žinau, kad gerų kineziterapijos specialistų reikia visada. Manau, tai puiki specialybė, suteikianti žmonėms vilties po sunkių traumų vėl grįžti į įprastą gyvenimą.

Ko palinkėtum sau? Galbūt esi išsikėlusi iššūkių ar tikslų? Tikslų keltis nemėgstu, nes pastebėjau, kad laikui bėgant jie keičiasi. O palinkėčiau nenustoti tikėti savimi ir nenuleisti rankų ištikus nesėkmėms.