Ar optimizmas iš tiesų gali būti raktas į laimingesnį gyvenimą? Naujas tyrimas pateikia įtikinamų įrodymų, kad atsakymas yra „taip“. Pasirodo, net ir trupinėlis optimizmo gali lemti aukštą pasitenkinimo gyvenimu lygį.
Optimistai, tai yra pozityviai mąstantys žmonės, labiau pasitiki savimi, o siekdami tikslo įdeda daugiau pastangų. Skirtingai nei pesimistai. Pastarieji, susidūrę su kliūtimis, nenusiteikę stengtis, nes turi daugybę išankstinių nuostatų. Žinoma, negatyvių.
Optimizmas padeda išlaikyti geresnę fizinę sveikatą, geriau mokytis, susidoroti su stresinėmis situacijomis. Optimistas visada mato daugybę galimybių išspręsti problemą ir galiausiai ją išsprendžia. Vis dėl to ne viskas taip gražu, kaip gali atrodyti. Jiems gali kilti bėdų asmeniniame gyvenime ir profesinėje veikloje. Kadangi yra įsitikinę, kad viską kontroliuoja ir perdėtai pasitiki savimi, neįvertina rizikų ir pridaro klaidų. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad optimistams sunkiau atsigauti po didelio streso, gali kilti širdies veiklos sutrikimų.
Kadangi pesimistas mato tik problemas ir kliūtis, dažnai nė nesistengia jų įveikti. O ką gali padaryti, jeigu žinai, kad nekontroliuoji savo gyvenimo? Tai gali būti ir tam tikra gynybinė strategija. Kadangi „vis tiek nepasiseks“, turi galimybę pasiteisinti nesėkmės atveju, išvengti abejonių dėl savo galimybių. O tai leidžia išsaugoti savigarbą. Savigarba labai svarbi ir pesimistui.
Mokslininkai nesutaria dėl to, kiek pasitenkinimas gyvenimu priklauso nuo ekonominės gerovės augimo. Pavyzdžiui, didelės apimties tyrimo (įtrauktos 46 skirtingo išsivystymo šalys) rezultatai parodė, kad ekonominis augimas didino subjektyvią gyventojų gerovę [1]. Ar tai reiškia, kad šalys, kuriose ekonomika stagnuoja nebeturi vilties? O gal – ne viskas prarasta?
Ieškodami atsakymo su kolega iš Aveiro universiteto Portugalijoje (Universidade de Aveiro) Nawaz‘u Ahmad‘u iškėlėme klausimą. Klausimas, kaip jau supratote, susijęs su optimizmu. Tai yra, nusprendėme patikrinti, kiek pasitenkinimą gyvenimu gali „pagydyti“ optimizmas?
Puiki šalis ieškoti atsakymo į šį klausimą – Pakistanas. Per pastaruosius du dešimtmečius šios šalies žmogaus socialinės raidos indeksas (HDI) padidėjo minimaliai – nuo 0,400 (1990 m.) iki 0,544 (2022). Su tokiu rodikliu valstybė yra 161-oje vietoje iš 191.
Atliekant tyrimą [2] buvo apklausti gyventojai, priklausantys skirtingoms socialinėms ir ekonominėms grupėms. Rezultatas buvo netikėtas. Vidutinis optimizmo balas buvo 1,54 iš penkių. Tai yra, itin mažas. Tačiau (čia ir prisideda intriga) vidutinis pasitenkinimo gyvenimu balas buvo net 4,47!
Skaičiuojant toliau nustatyta stipri koreliacija tarp optimizmo ir pasitenkinimo gyvenimu. Kitaip tariant, šie abu dalykai – tampriai susiję. Be to, patikrinome, kaip optimizmas veikia pasitenkinimą gyvenimu. Paaiškėjo, kad optimizmo padidėjimas bent vienu balu lėmė daugiau nei dvigubai didesnį pasitenkinimo gyvenimu augimą.
Žinoma, šie rezultatai neturėtų skatinti atsipalaiduoti politikus, nuo kurių priimamų sprendimų priklauso visuomenės gerovė. Tačiau gera žinia yra tai, kad optimizmas ar pesimizmas nėra įgimti. Optimizmo galima išmokti. O tai svarbu žinoti tėvams, pedagogams, psichologams ir konsultantams – visiems, kurie ugdo asmenybę ir padeda spręsti asmenines problemas.
[1] Mikucka, M., Sarracino, F., & Dubrow, J. K. (2017). When does economic growth improve life satisfaction? Multilevel analysis of the roles of social trust and income inequality in 46 countries, 1981–2012. World Development, 93, 447–459.
[2] Ahmad, N., Vveinhardt, J. (2024). Effect of an optimistic approach on individual life satisfaction. Revista de la Universidad del Zulia, 15(43), 79–95. https://www.researchgate.net/publication/380362139_Effect_of_an_Optimistic_Approach_on_Individual_Life_Satisfaction
Prof. dr. Jolita Vveinhardt
Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų institutas
