Ką sako patys treneriai?
Rengiantis Pasaulinei trenerių dienai pradėta apklausa „Kaip šiandien gyvena treneris?“. Pirmieji atsakymai nėra reprezentatyvus Lietuvos trenerių tyrimas, tačiau jau leidžia pamatyti kelias pasikartojančias temas.
Pirmieji rezultatai rodo, kad trenerio darbas dažnai nesibaigia kartu su treniruote. Už jos lieka planavimas, analizė, profesinis tobulėjimas, organizaciniai darbai, varžybos, kelionės ir bendravimas su sportininkais bei jų aplinka. Kartu treneriai mini finansinį neapibrėžtumą, darbo ir šeimos derinimo sunkumus, emocinę įtampą ir didelę atsakomybę.
Tačiau kalbėdami apie tai, kas jų darbe teikia daugiausia prasmės, treneriai pirmiausia išskiria sportininko tobulėjimą, galimybę ugdyti žmogų ir santykį su auklėtiniais. Sportinis rezultatas svarbus, tačiau pirmieji atsakymai leidžia manyti, kad trenerio profesijos prasmė suvokiama gerokai plačiau nei vien per pergales.
Gyvena ar išgyvena?
Pirmieji apklausos atsakymai išryškina įdomų prieštaravimą. Treneriai kalba apie profesijos sunkumus ir dalis jų yra svarstę galimybę iš jos pasitraukti, tačiau dauguma kartu išreiškia stiprų prisirišimą prie pasirinkto darbo ir jo prasmės.
Tai kelia platesnį klausimą: ar Lietuvos sporto sistema sugeba ne tik parengti trenerį, bet ir sukurti sąlygas, kad profesionaliai parengtas žmogus norėtų treneriu dirbti ir šioje profesijoje pasilikti?
Profesija, perduodama iš žmogaus žmogui
Sportas turi vieną gražią savybę – trenerio darbas nesibaigia kartu su jo profesine karjera. Žinios, patirtis, vertybės ir požiūris į sportininką perduodami kitai trenerių kartai. Kartais tiesiogiai – treneris išugdo būsimą trenerį. Turime Lietuvą garsinančias Butautų, Kurtinaičių, Balaišų Skarbalių šeimynines trenerių dinastijas. Šimtai trenerių savo sportininkams įskiepijo meilę šiai profesijai. Su didžiausių dėkingumų dabartiniai treneriai ir sportininkai prisimena anapilin išėjusius trenerius Aleksą Stanislovaitį, Vladą Garastą, Teresę Nekrašaitę. Švėkšniškis treneris Medardas Urmulevičius iki šių dienų yra moralinis kelrodis šimtams savo ugdytinių tarp kurių ir olimpietė Indrė Jakubaitytė.
Kita vertus, trenerio profesijos pasirinkimą taip pat skatina visame pasaulyje vertinamų Lietuvos trenerių atletų pergalės.
Pasaulinę trenerių dieną ICCE kviečia prisiminti trenerį, kuris padėjo mums augti sporte ir gyvenime. Galbūt tai ir yra paprasčiausias būdas įvertinti trenerio darbo rezultatą: ne vien pagal iškovotus medalius, o ir pagal tai, kiek žmonių dėl susitikimo su treneriu sportą, jo vertybes, fizinį aktyvumą ir norą tobulėti išsinešė į visą savo gyvenimą.
Pabaigai vienas iš gražiausių jau dirbančių trenerių palinkėjimas LSU studentams:
„Nepamiršk, kad treniruoji ne rezultatą, o žmogų.“
Su švente, mieli treneriai!