Siekis – nesugriauti sporto mokslo pamatų

  Šalies valdžios užmojis žūtbūt sumažinti aukštųjų mokyklų skaičių privertė suklusti Lietuvos sporto universiteto (LSU) vadovus ir visą sporto bendruomenę. Ar nebus sunaikinti daugelio metų sunkaus darbo pasiekimai? 

 „Sporto bendruomenė pritaria siekiui imtis aukštojo mokslo reformos, tačiau labai svarbu, kad tai nepakenktų nei profesionaliam sportui, nei visuomenės fizinio aktyvumo didinimui bei sveikos gyvensenos plėtrai Lietuvoje“, – kalbėjo LSU rektorius daktaras Aivaras Ratkevičius.

  Pasak jo, Lietuva yra sportiška šalis, o universitetas, rengdamas sporto specialistus ir atlikdamas mokslinius tyrimus, prisideda, kad sportas vystytųsi tinkama linkme.

  A. Ratkevičius neabejojo, kad ateityje šalies sportininkų rezultatai gali būti dar geresni. Pasitelkę naujausias sporto mokslo žinias bei technologijas universiteto mokslininkai ir dėstytojai galėtų svariai prisidėti prie šių siekių.

 

 

  „Norėtųsi, kad reformos vyktų remiantis tarptautine patirtimi. Įdomu, kad Danijoje po aukštojo mokslo konsolidacijos sporto mokslą ir studijas plėtoja trys universitetai: Aarhus, Kopenhagos ir Pietų Danijos. Kopenhagos ir Pietų Danijos universitetuose sporto mokslas ir studijos yra ypač aukšto lygio. 2015 m. Pietų Danijos universitete vienam studentui teko maždaug 100 kartų daugiau lėšų negu vienam Lietuvos sporto universiteto studentui. Apie 70 % LSU studentų studijuoja savo lėšomis. Tai nėra gerai ir sunku įsivaizduoti, kaip dar galima taupyti sporto mokslo sąskaita. Beje, Lietuva gerokai atsilieka nuo daugelio Europos ir ypač Skandinavijos šalių pagal žmonių sveikatos ir fizinio aktyvumo rodiklius, todėl reikėtų diskutuoti ne tik apie vaistų kainas ir žalingus įpročius“, – teigė dr. A. Ratkevičius.

  LSU rektoriui svarbu, kad nebūtų išblaškytas sporto mokslo potencialas, nebūtų ignoruojama Lietuvos sporto universiteto patirtis, o jo pavaldumas ar vadovų vardai bei jų skaičius nėra svarbiausias veiksnys. Danijos patirtis rodo, kad, esant racionaliam universiteto valdymo modeliui ir užtikrinus gerą finansavimą, sporto mokslas gali klestėti ir dideliame jungtiniame universitete, kuris skatina bendradarbiavimą tarp tokio universiteto padalinių. Deja, ne visada universitetų sujungimas pasiteisina.

 

 

 Didžiausių laimėjimų sporto arenose pasiekusios pasaulio šalys turi specializuotus sporto universitetus.

  Tarp 12 daugiausia medalių 2012 metais Londono ir 2016 metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojusių šalių net 9 veikia specializuotos aukštojo mokslo įstaigos, kurios koordinuoja sporto plėtrą.

  Neseniai vyko aktyvūs svarstymai dėl galimybės Oslo sporto universitetą sujungti su kita aukštąja mokykla, tačiau tokio projekto buvo atsisakyta. 

  Vengrijos valdžia taip pat vykdė aukštojo mokslo reformą ir sporto universiteto nebeliko, tačiau labai greitai toks sprendimas buvo atšauktas, nes rezultatai nepateisino lūkesčių. 

  Tarptautinė patirtis rodo, kad nedideli, specializuoti universitetai geba greičiau keistis, diegti studijų ir mokslo naujoves.

 

 

  Siekdamas būti atviras, dinamiškas ir nuolat tobulėjantis LSU plėtoja bendradarbiavimo ryšius su universitetais visame pasaulyje.

  Plėtojama dvišalė partnerystė su Pekino, Šanchajaus sporto universitetais (Kinija), Kinijos sostinės kultūros ir sporto universitetu, Kazachstano sporto ir turizmo akademija, Barry, Marquette, Virdžinijos universitetais (JAV), Nippon sporto mokslo universitetu (Japonija), Zinmano fizinio lavinimo ir sporto mokslų koledžu Wingate institute (Izraelis), Gdansko kūno kultūros akademija (Lenkija), Baltarusijos valstybiniu kūno kultūros universitetu. 

  LSU mokslininkai atlieka bendrus mokslinius tyrimus su žymiais užsienio kolegomis iš Karolinska instituto (Švedija), Aberdyno universiteto (Škotija, Jungtinė Karalystė) Hamburgo medicinos instituto (Vokietija), Mančesterio metropoliteno universiteto (Jungtinė Karalystė), Tartu (Estija) universiteto. 

  Universitete plėtojamos penkios strateginės mokslinių tyrimų kryptys: smegenys ir griaučių raumenys, sporto industrijos valdymas ir ekonomika, sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas ir ugdymas per sportą, sporto fiziologija ir genetika, sportininkų rengimo technologijos. 

  Nuolat auga universiteto mokslininkų parengtų mokslinių publikacijų, patenkančių į prestižinius mokslo leidinius („Web of Science“, „Thomson Reuters Master Journal List“). 

  „Dar 2014 ir 2015 m. tarptautiniai ekspertai pažymėjo didelę LSU, kaip aukštojo mokslo institucijos, pažangą, mokslinę veiklą įvertino kaip aukšto tarptautinio lygio“, – kalbėjo LSU rektorius A. Ratkevičius.

  Pagal „Erasmus“ programą LSU studentai gali rinktis dalines studijas 80 Europos universitetų, o dėstytojai ir administracijos darbuotojai – tobulintis Europos švietimo institucijose. Į LSU atvyksta studentai iš Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Portugalijos, Turkijos, Vokietijos.

  Apie 70 proc. universiteto absolventų įsidarbina pagal specialybę, o darbą susiranda 90 proc. LSU aukštojo mokslo diplomą gavusių jaunuolių.

 

 

  Treniravimo sistemų, Kūno kultūros ir sporto, Kineziterapijos, Fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos, Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos, Sporto vadybos, Sportinės rekreacijos ir turizmo ir Taikomosios fizinės veiklos bakalauro studijas LSU pasirenka per 40 skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų abiturientai. Tai rodo, kad universitetas rengia specialistus visiems šalies regionams. 

  Kelerius pastaruosius metus LSU studijų programa Treniravimo sistemos patenka tarp 10 Lietuvoje populiariausių pasirenkamų programų (pernai buvo septinta). Pagal studentų skaičių, tenkantį vienai programai, LSU yra vienas šalies universitetų lyderių.

  Daugiau kaip 60 proc. visų Lietuvos sporto sektoriuje dirbančių trenerių parengta Lietuvos sporto universitete. Net 90 proc. krepšinio trenerių taip pat parengti LSU, jie puikiai vertinami ir užsienio šalyse. Tai liudija apie gerą specialistų parengimą.

  LSU atlieka svarbų vaidmenį keliant Kauno regiono ir šalies sporto specialistų kvalifikaciją. Rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai kineziterapijos, kūno kultūros, reabilitacijos, sporto ir kitų sričių specialistams, siekiantiems gerinti savo įgūdžius, įgyti sporto veiklos leidimą ar jį pratęsti. 

  Ketverius metus gyvuoja LSU Trečiojo amžiaus universitetas, senjorams pristatantis fizinio aktyvumo ir sveiko senėjimo idėjas. 

 

 

  LSU kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ne vienus metus siekia efektyvesnio sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms, populiarina olimpinį judėjimą, skatina sporto plėtrą, kuria olimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkų ir trenerių rengimo sistemą Lietuvoje. 

  LSU padeda LTOK specialistams kelti kvalifikaciją, sudaro palankias sąlygas studijuoti olimpinės rinktinės kandidatams ar nariams, atlieka mokslinius tyrimus ir olimpiečių testavimus. 

  LTOK specialistai konsultuoja, kaip būtų galima tobulinti studijų programas, užsako įvairius sportininkų tyrimus bei testavimus, sudaro studentams praktikos galimybes ir dalijasi patirtimi. Be to, LTOK įsipareigojo skirti paramą vieno LSU biologijos krypties doktoranto studijoms finansuoti. 

  „Bendradarbiaudami su Lietuvos sporto universitetu matome daug galimybių, kurie padės šalies olimpinėms sporto šakoms sėkmingai plėtotis.

  Jau pradėjome rengtis Tokijo olimpinėms žaidynėms. Dedame daug vilčių, kad bendradarbiaudami su LSU mokslininkais, 2020-ųjų metų olimpinėms žaidynėms pasirengsime kuo geriau.

  Negaliu komentuoti universiteto valdymo formos, veiklos formato, tačiau LSU vykdomi sporto mokslo tyrimai gyvybiškai svarbūs šalies sportui, o tokių programų praradimas padarytų nepataisomą žalą, – teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Laboratoriniai tyrimai, metodikos, rekomendacijos, sportininkų testavimai – visa tai yra universiteto specialistų teikiamos paslaugos, be kurių šiuolaikinis sportas jau neįsivaizduojamas“.

 

 

  Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovo Edžio Urbanavičiaus nuomone, Vyriausybės vienas iš veiklos prioritetų yra sportas ir fizinis aktyvumas, todėl sporto bendruomenei užduočių tikrai netrūks.

  KKSD vadovas teigė, kad daug dėmesio ketinama skirti ne tik profesionaliajam sportui, bet ir visuomenės fiziniam aktyvumui, jos sveikatinimui. Abi šios sritys neįsivaizduojamos be LSU parengtų specialistų, sporto mokslininkų indėlio. 

  Sveikatinamas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, aktyviai gyvena vis daugiau žmonių, o Lietuva pagal šį rodiklį yra ES šalių sąrašo pabaigoje. Pakeisti situaciją reikės didelių pastangų ir pajėgų.

  „Vyriausybės, departamento ir universiteto bendradarbiavimas labai svarbus, be jo rezultatų pasiekti neįmanoma. Taip pat norėčiau priminti, kad esame sukūrę Lietuvos sporto mokslo tarybą, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka Lietuvos sporto universitetui“, – sakė KKSD vadovas.

  E.Urbanavičius įsitikinęs, kad kuo daugiau dėmesio reikia skirti sporto federacijų stiprinimui, o čia irgi svarbus LSU indėlis. 

 

 

  „Šiuo metu Europos šalyse daugiausia dėmesio skiriama sveikai gyvensenai ir fiziniam aktyvumui. Lietuvoje susitarta, kad sporto sąvoka apima didelio meistriškumo pasiekimus ir fizinį aktyvumą, tačiau pastarajam skiriama nepakankamai dėmesio. 

  Parengta strategija, tačiau norime pasiūlyti veiksmų planą, kaip geriau ją įgyvendinti ir atlikti tyrimą, ko reikia šalies gyventojų sveikatinimui skatinti. Visi žinome, kad prastėja visų amžiaus grupių Lietuvos žmonių sveikata“, – teigė LSU rektorius A. Ratkevičius. 

  Sporto mokslininkai mano, kad fizinio aktyvumo stoka – viena didžiausių šalies problemų. Ypač nerimą kelia vaikų fizinė sveikata. 

  LSU mokslininkų tyrimai atskleidė, kad fizinis pajėgumas daro didžiausią įtaką darniam vaiko augimui ir vystymuisi, tačiau padėtis šalyje pastaruosius dvidešimt metų drastiškai prastėja. 

  Šiuo metu fiziškai aktyvių žmonių ir sporto specialistų skaičius Lietuvoje keliais kartais atsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių. Galima prognozuoti, kad šie skaičiai didės Lietuvoje, ir tai didins trenerių, kineziterapeutų, taikomosios fizinės veiklos, aktyvaus laisvalaikio specialistų paklausą. 

 

 

  Žinomas penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis aktyviai sportuodamas daugybę kartų lankėsi LSU, kur buvo atliekami sveikatos tyrimai, specialistai patardavo rūpimais klausimais.

  „Universitete sutikau gausybę žmonių, kurių pagalba labai pravertė“, – pasakojo sportininkas.

  A. Zadneprovskis įsitikinęs, kad Lietuva yra aktyviai sportuojanti šalis, o sportininkai savo pasiekimais ją garsina visame pasaulyje. 

  Legendinio „Žalgirio“ laikų krepšininkas, o šiuo metu treneriu dirbantis Valdemaras Chomičius neabejoja, kad specializuota mokslo įstaiga geriau parengia specialistus. Kaunietis įsitikinęs, kad LSU šį darbą atlieka be priekaištų.

  Ar tokia mokslo įstaiga nėra pernelyg didelė prabanga?

  „Reikėtų žiūrėti ne į specialisto parengimo kaštus, o į jo galimybes“, – kalbėjo V.Chomičius. Jo nuomone, LSU specialistams reikėtų sudaryti dar geresnes sąlygas siekti mokslo aukštumų, o sukauptas žinias vėliau perduoti sportininkams.

 

 

  Nesenai LSU ir Seimo Jaunimo ir sporto komisija surengė Sporto forumą, kuriame diskutuota apie nacionalinės sporto politikos įgyvendinimo iššūkius ir jų sprendimo būdus. 

  Renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Seimo, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos sporto federacijų, asociacijų ir klubų vadovai bei įvairių sporto sričių atstovai. 

  Sporto forumo dalyviai priėmė deklaraciją, kurioje pažymima ilgalaikės Lietuvos sporto strategijos parengimo ir vykdymo, sveikatinančio fizinio aktyvumo plėtros, sporto mokslo ir studijų proceso konsolidavimo Lietuvos sporto universitete, taikant aukščiausius tarptautinius mokslo ir studijų organizavimo standartus, būtinybė ir kiti aktualūs klausimai.

  Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas įsitikinęs, kad aukšto lygio trenerius, kurie vėliau padėtų sportininkams siekti aukščiausių rezultatų, gali parengti tik specializuotos aukštojo mokslo įstaigos. 

  „Profesionaliai dirbančių trenerių negalime lyginti su fizinio parengimo specialistais, kuriuos rengia ir kitos aukštojo mokslo įstaigos“, – mano Seimo narys.  

  K. Smirnovas išreiškė didžiausią norą – šalies sporto bendruomenės negalima palikti be sporto mokslo.

 

 

 

 

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su dienraščiu „Lietuvos rytas“. Autorius — Arūnas Karaliūnas