Senato pirmininkas prof. A.Skurvydas: „LSU turėtų būti konsoliduotas visas šalies sporto mokslo ir studijų potencialas“
Lietuvos sporto universiteto Senato pirmininkas profesorius Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad aukštojo mokslo reforma būtina, tačiau dabar siūlomos gairės kelia daug abejonių. Juolab Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateiktas valstybinių universitetų optimizavimo planas, kuriame LSU siūloma jungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).
Pasak Senato pirmininko, Lietuvos sporto mokslas gali būti vystomas tik autonomiškame universitete, o šį siekį palaiko LSU darbuotojai, Senatas ir Taryba, daugiau kaip 30 miestų ir rajonų savivaldybių, sporto šakų federacijų, Europos sporto universitetų bei įvairių sporto organizacijų vadovai bei kiti socialiniai partneriai, be to, peticiją prieš LSU naikinimą pasirašė apie 3000 žmonių. „Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto šakų treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kitos – turi sporto universitetus“, – teigia Senato pirmininkas.
Profesorius įsitikinęs, kad įgyvendinus ŠMM siūlomą reformos planą, sveikatinimas per sportą ir fizinį aktyvumą bus pristabdytas. Pasaulio patirtis rodo, kad fizinis aktyvumas ir sveikatos mokslas bei judesių mokslas kineziterapijoje yra plėtojamas tik savarankiškuose sporto universitetuose, nes tik apie 10 procentų geriausių pasaulio medicinos fakultetų judesių mokslą pritaiko sveikatinimo ir reabilitacijos programose. Taigi net sveikatinimo per judesius programos tikriausiai bus medikalizuotos. „Labai sportiškos Europos šalies Vengrijos kūno kultūros universitetas, prieš 14 metų prijungtas prie Vengrijos medicinos universiteto, dabar vėl tapo autonomišku. Prijungimo laikotarpiu fizinio ugdymo studijos ir socialinių mokslų doktorantūra praktiškai buvo numarintos. Sujungus universitetus, sporto fakultetas tapo didelės „megaligoninės“ dalimi. 14 metų Vengrijos sporto sektorius finansiškai rėmė sveikatos apsaugos sektorių: sporto sektoriaus lėšos iš esmės buvo koncentruojamos sveikatos apsaugos sektoriuje didžiojo universiteto poreikiams tenkinti“, – sako prof. A. Skurvydas.
Kitas, Norvegijos sporto universiteto (pasauliniame akademiniame Šanchajaus reitinge užima antrąją vietą), pavyzdys rodo, kad buvo atsisakyta idėjos jungtis su dideliu Oslo universitetu. Pagrindiniai motyvai: nedidelis dėstytojų ir studentų skaičius pagerina bendradarbiavimą, valdymo operatyvumą, mokslo ir studijų lankstumą, sporto mokslas yra tarptautinis, norvegų mokslininkai, būdami ekspertai savo šalyje, stipriausių partnerių randa kitose šalyse, todėl susijungimas šalies viduje nepridėtų jokios papildomos kompetencijos ir pridėtinės vertės. Universiteto biudžetas – apie 5 kartus didesnis negu LSU, nors darbuotojų ir studentų skaičius labai panašus. Norvegijos Vyriausybė per pastaruosius trejus metus papildomai investavo apie 80 mln. eurų sporto universiteto rekonstrukcijai ir modernizavimui. Panašiai vyksta ir kitose Vakarų Europos šalyse.
„Remiantis MOSTA ekspertų išvadomis, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios bei patrauklios. Stipresnių partnerių reikia ieškoti užsienyje, o ne Lietuvoje. Be to, nerimą kelia tai, kad Lietuvoje medicinos srityje klesti didelė korupcija ir bendradarbiavimo kultūros stoka. Tad būtų sunku tikėtis geresnio nei Vengrijos sporto universiteto likimo. Norėtume apibendrinti: sujungus dvi skirtingas institucijas į vieną, tikrai nugalės ne sporto ir fizinio aktyvumo, bet didelės „megaligoninės“ kultūra“, – įžvalgomis dalijosi Senato pirmininkas A.Skurvydas.
