Šiaurės ir Baltijos šalių sporto mokslininkai ir praktikai užsibrėžė ambicingą uždavinį – per procesų skaitmenizavimą palengvinti jaunųjų trenerių darbą ir padėti jiems suvaldyti karjeros pradžioje kylančius išbandymus.
Jau trejus metus Lietuvos sporto universitetas vykdo Šiaurės ir Baltijos šalių „Nordplus Horizontal“ programos projektą „Šiaurės ir Baltijos šalių treniravimo procesų skaitmenizacija“ (angl. Digitalization in the Coaching Process Across Nordic-Baltic Countries).
Projektas išskirtinis tuo, kad jame gali dalyvauti ir aukštosios mokyklos, ir neakademinės institucijos: sporto klubai, mokyklos ir asociacijos. Tai suteikia galimybę ne tik susipažinti su moksliniais tyrimais ir inovatyvia metodika, bet ir išklausyti praktikų, kurie taip pat turi galimybę tobulėti, dalyvauti tyrimuose ir pasisemti profesinių žinių, patirtį.
„Šiuo metu yra daug įvairių skaitmeninių įrankių, kurie padeda stebėti, planuoti ir vertinti treniravimo procesą. Tačiau jų diegimas reikalauja daug laiko, lėšų ir specifinių žinių. Todėl praktikoje šie sprendimai vis dar taikomi fragmentiškai. Projekto pradžioje atlikome išsamų tyrimą – pasitelkę klausimynus, siekėme išsiaiškinti, kuriose srityse treneriams reikia daugiausia pagalbos. Tyrimų duomenys parodė, kad didžiausias poreikis – tarp jaunųjų trenerių, susiduriančių su panašiais iššūkiais visose projekte dalyvaujančiose šalyse. Tuo tarpu profesionalams dažnai talkina sporto mokslininkai, kurie naudoja pažangius, tačiau brangius ir ne visiems prieinamus sportinės veiklos stebėsenos įrankius“, – sako Lietuvos sporto universiteto mokslininkė Inga Lukonaitienė.
Pirmojo projekto etapo metu Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Danijos, Latvijos ir Lietuvos sporto mokslininkai siekė treneriams perduoti naujausią moksliniais tyrimais grįstą informaciją. Suteikta teorinių ir praktinių žinių, diskutuota, kaip jas tikslingai pritaikyti trenerio darbe.