Po intensyvios treniruotės ar apsilankymo pirtyje svarstyklės neretai rodo mažesnį svorį. Ar tai reiškia, kad sudeginome daugiau kūno riebalų? O gal norint sulieknėti visai nebūtina gausiai prakaituoti?
Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, sporto fiziologijos mokslininkas Tomas Venckūnas paaiškina, kas iš tiesų lemia kūno riebalų mažėjimą ir kodėl svarbiau ne treniruotės intensyvumas ar išlietas prakaitas, o bendros energijos sąnaudos.
Prakaitavimas ir riebalų deginimas – ne tas pats
Vienas dažniausių mitų apie svorio mažinimą – įsitikinimas, kad kuo daugiau prakaituojame, tuo daugiau kūno riebalų sudeginame. Dėl to kai kurie žmonės netgi sportuoja šiltai apsirengę ar lankosi pirtyje tikėdamiesi greičiau sulieknėti.
Prakaitavimas pirmiausia yra natūralus organizmo būdas reguliuoti kūno temperatūrą. Gausiai prakaituojant netenkama skysčių, todėl kūno svoris laikinai sumažėja. Atkūrus skysčių pusiausvyrą, jis paprastai sugrįžta. Riebalinio audinio „tirpsmo“ („tirpdymo“) taip iš esmės nepadidinime.
Pasak LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto vyresniojo mokslo darbuotojo, profesoriaus dr. Tomo Venckūno, kūno riebalų mažėjimą lemia visai kiti procesai. „Norint sumažinti kūno riebalų atsargas, svarbiausia, kad organizmas per tam tikrą laiką išeikvotų daugiau energijos, nei jos gauna su maistu. Tai galima pasiekti netgi neatliekant specialių fizinių pratimų – pakanka sumažinti su maistu gaunamos energijos kiekį. Tačiau reguliarus fizinis aktyvumas padeda padidinti energijos sąnaudas, reguliuoja apetitą ir taip palengvina kūno riebalų mažinimą“, – aiškina prof. dr. T. Venckūnas.
Kodėl svarbu ne tik tai, kiek riebalų sudeginame per treniruotę?
Sportuojant organizmas energijai gauti naudoja skirtingus šaltinius – daugiausia angliavandenius ir riebalus. Jų santykis priklauso nuo fizinio krūvio intensyvumo, trukmės ir kitų veiksnių (pvz., mitybos, treniruotumo).
Atliekant mažesnio intensyvumo fizinius pratimus, santykinai daugiau energijos gali būti gaunama iš riebalų. Didelio intensyvumo treniruotėse didesnė energijos dalis paprastai gaunama iš angliavandenių. Vis dėlto tai nereiškia, kad intensyvios treniruotės yra mažiau veiksmingos siekiant sumažinti kūno riebalų kiekį.
Po intensyvaus fizinio krūvio organizmas turi atkurti sunaudotų energijos šaltinių atsargas. Pavyzdžiui, angliavandeniai iš maisto naudojami prieš tai atlikto krūvio metu panaudotoms raumenų glikogeno atsargoms papildyti ir todėl mažiau verčiami riebalų atsargomis. Be to, po intensyvių pratybų gali padidėti riebalų naudojimas energijai gauti atliekant lengvą fizinę veiklą ir užtikrinant energijos tiekimą įvairių organų ir audinių funkcijai ramybės sąlygomis (pvz., sėdint, miegant).
Todėl vertinant fizinio aktyvumo poveikį kūno riebalų mažėjimui svarbu atsižvelgti ne į vieną treniruotę, o į ilgesnio laikotarpio energijos balansą.
Svarbiau nuosekliai judėti, o ne gausiai prakaituoti
Profesorius pabrėžia, kad siekiant sumažinti perteklines kūno riebalų atsargas vienas svarbiausių fizinio aktyvumo rodiklių yra bendros energijos sąnaudos per savaitę, mėnesį ar dar ilgesnį laikotarpį. Tai reiškia, kad naudingas gali būti ne tik intensyvus sportas, bet ir reguliarus ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar kita fizinė veikla, ypač sunaudojamos energijos (kcal) kiekis.
„Siekiant sumažinti kūno riebalų kiekį, svarbu ne tai, kiek prakaituojame ar kiek riebalų sunaudojame pačios treniruotės metu, o kiek energijos iš viso išeikvojame reguliariai judėdami. Nueiti, nubėgti, nuplaukti ar dviračiu nuvažiuoti kilometrai gali būti veiksmingi net ir šaltu oru, kai prakaitavimas beveik nepastebimas. Svarbiausia – ilgalaikis energijos balansas, o fizinis aktyvumas padeda didinti organizmo energijos sąnaudas “, – teigia LSU mokslininkas.
Norint sumažinti kūno riebalų kiekį, nebūtina sportuoti iki išsekimo ar gausiai prakaituoti. Kur kas svarbiau pasirinkti mėgstamą fizinę veiklą, kuria būtų galima užsiimti reguliariai.
Fizinis aktyvumas svarbus ne tik kūno svoriui kontroliuoti. Jis padeda išsaugoti raumenų masę, gerina fizinį pajėgumą, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą bei teigiamai veikia bendrą sveikatą.
Svarbiausia išvada paprasta: kūno riebalai mažėja ne dėl prakaitavimo, o dėl ilgalaikio energijos deficito. Fizinis aktyvumas kartu su subalansuota mityba padeda jo siekti ir išsaugoti gerą sveikatą.
LSU mokslininkai griauna mitus apie sportą ir sveikatą
Lietuvos sporto universitetas įgyvendina mokslo komunikacijos projektą „Sporto mokslas prieš mitus“, kuriuo siekia visuomenei suprantamai pristatyti mokslu pagrįstas žinias apie fizinį aktyvumą, sportą ir sveikatą.
Projekto metu LSU mokslininkai nagrinėja visuomenėje paplitusius mitus, paaiškina, ką apie juos atskleidžia moksliniai tyrimai, ir pateikia praktiškai pritaikomų rekomendacijų.








