Lietuvos sporto universitetas (LSU) pradeda naują komunikacijos projektą Sporto mokslas prieš mitus, kuriame universiteto mokslininkai, remdamiesi mokslo žiniomis ir tyrimais, aiškins visuomenėje paplitusius mitus apie fizinį aktyvumą, sveikatą ir žmogaus organizmą.
Projekto tikslas – priartinti sporto mokslą prie kiekvieno žmogaus ir parodyti, kaip mokslu pagrįstos žinios gali padėti priimti geresnius sprendimus kasdieniame gyvenime.
Pirmajame projekto epizode paaiškinsime, ar ilgas sėdėjimas kenkia sveikatai tik todėl, kad mažiau judame ir sudeginame mažiau kalorijų? Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkė doc. dr. Kristina Poderienė atkreipia dėmesį, kad ilgo sėdėjimo poveikis žmogaus organizmui yra kur kas sudėtingesnis, o viena iš svarbių aplinkybių – sėdint pakitęs kvėpavimas.
Pasak LSU Sveikatinimo ir reabilitacijos katedros docentės, biomedicinos mokslų daktarės Kristinos Poderienės Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ilgo sėdėjimo žalą sveikatai prilygina rūkymo daromai žalai. Mokslininkė pabrėžia, kad ilgo sėdėjimo poveikis organizmui susijęs ne tik su judėjimo trūkumu ar mažesniu kalorijų sunaudojimu, bet ir su pakitusiu kvėpavimu.
Ilgai sėdėdami pradedame kvėpuoti paviršutiniškai, daugiausia krūtine. Dėl to sumažėja diafragmos judesių amplitudė, o gilieji pilvo raumenys, pasak mokslininkės, išjungiami iš kvėpavimo proceso. Tai gali turėti įtakos pilvo raumenų būklei ir vidaus organų padėčiai.
K. Poderienė aiškina, kad viena svarbiausių pilvo raumenų funkcijų yra dalyvavimas kasdieniame taisyklingame kvėpavime pilvu, dar vadinamame diafragminiu kvėpavimu. Taip kvėpuojant palaikomas pilvo raumenų tonusas, o diafragmos judesiai nuolat masažuoja vidaus organus. Pasak mokslininkės, netaisyklingas kvėpavimas gali silpninti pilvo sieną ir lemti vidaus organų slinkimą žemyn.
Kaip taisyklingai kvėpuoti pilvu?
Žmonėms, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami, LSU mokslininkė rekomenduoja į kasdienę pratimų programą įtraukti diafragminio kvėpavimo pratimus.
Pirmiausia atsistokite tiesiai, atpalaiduokite pečius, žandikaulį ir kaklą. Vieną ranką uždėkite ant pilvo. Tuomet lėtai įkvėpkite per nosį, leisdami pilvui švelniai išsiplėsti. Stenkitės, kad krūtinė judėtų kuo mažiau. Po to lėtai iškvėpkite, jausdami, kaip pilvas grįžta į pradinę padėtį.
Jeigu iš pradžių pratimą sunku atlikti stovint, rekomenduojama atsigulti ant nugaros. Tokioje padėtyje lengviau pajusti pilvo judesius ir išmokti kvėpuoti diafragma. Įvaldžius pratimą gulint, galima pereiti prie stovimos padėties, o vėliau jį atlikti ir sėdint.
Mokslininkė taip pat primena, kad sėdint svarbu išlaikyti tiesią laikyseną, nesikūprinti, atpalaiduoti pečius ir leisti pilvui laisvai judėti kvėpuojant.
Visus LSU mokslininkės rekomenduojamus pratimus rasite: Sporto mokslas prieš mitus
Apie LSU mokslininkę
Kristina Poderienė – Lietuvos sporto universiteto Sveikatinimo ir reabilitacijos katedros docentė, biomedicinos mokslų daktarė ir Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslo darbuotoja.
Jos akademinė ir mokslinė veikla apima žmogaus anatomijos ir fiziologijos tyrimus, organizmo funkcinės būklės bei nuovargio vertinimą ir fizinio aktyvumo reikšmės sveikatai analizę.
Mokslininkė dalyvauja tarptautiniuose „Eureka ITEA“ klasterio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, kurių metu kuriami inovatyvūs informacinių technologijų produktai, skirti sveikatinimui. Ji taip pat konsultuoja įmones ergonomikos ir profesinės sveikatos klausimais.
K. Poderienė rengia mokslinę, mokomąją ir metodinę literatūrą, prisideda prie tarptautinių mokomųjų leidinių bei Pasaulio sveikatos organizacijos informacinių leidinių rengimo.
