Žaliakalnio berniukas, augęs istorinėje Lietuvos sporto širdyje
Valdas Adamkus gimė turbūt gražiausioje Kauno vietoje, Žaliakalnyje. Prisimena, kad Iš savo namų, kurie buvo V. Kudirkos ir Gėlių rato kampe, jis matė mūsų universiteto Centrinius rūmus (tuo metu tai buvo Kūno kultūros rūmai). V. Adamkus buvo dar tik gimnazistas, tad negalėjo mokytis šiame pastate 1934–1938 m. veikusiuose Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose, bet pro Centrinius rūmus bėgdavo į valstybės stadioną treniruotis pas garsius to meto sporto specialistus.
„Pirmąjį futbolo kamuolį man iš Anglijos parvežė patėvis. Iki tol su draugais spardydavome tai, kas pakliūdavo po ranka. Futbolą žaisdavome iki sutemų, gal mus viliojo ir tai, kad gimnazijoje šiam sportui niekas neskyrė dėmesio, buvo laikoma, kad futbolas – chuliganų sportas“, – prisiminė pats Prezidentas.
Lengvąją atletiką V. Adamkus treniravosi tuomečiame valstybiniame (dabartiniame Dariaus ir Girėno stadione). Jo treneriai buvo lengvaatletis Vladas Bakūnas ir kūno kultūros mokytojas Anupras Tamulynas, kuriuos V. Adamkus vadino savo antraisiais tėvais. Garsus tarpukario sprinteris Vladas Bakūnas 1941 m. V. Adamkui padovanojo naujus bėgimo batelius, su kuriais jaunasis sprinteris ir pasiekė savo geriausius 100 metrų bėgimo (10,8 sekundės) bei šuolio į tolį (7.24 m) rezultatus.
2024 m. lankydamasis atnaujintame Dariaus ir Girėno stadione Prezidentas prisiminė, kaip jaunystėje čia pats kasdavo starto duobutes šlako bėgimo take.
Meilės krepšiniui istorija prasidėjo dar 1937-aisiais, kai vienuolikmetis Valdas kartu su tūkstančiais kauniečių Kauno geležinkelio stotyje sveikino iš Rygos grįžusius Europos čempionus. Po dvejų metų jis pats tapo antrojo Lietuvos triumfo liudininku.
Krepšinį V. Adamkus pradėjo žaisti „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Jo idealai tuo metu buvo ne tik 1937 m. Europos krepšinio čempionai, bet ir vyresnis klasiokas, ilgametis mūsų universiteto dėstytojas docentas Stepas Butautas. O jau 1939 m. tapo entuziastingu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės aistruoliu, stebėjusiu III Europos krepšinio čempionato kovas.
1939 m. gegužę Kaunas gyveno krepšiniu. Specialiai Europos čempionatui pastatyta Kauno sporto halė traukė tūkstančius žiūrovų, tarp jų – ir trylikametį V. Adamkų, būsimąjį Lietuvos Respublikos prezidentą.
Gyvendamas netoli Halės, berniukas iš arti stebėjo jos statybas, o prasidėjus čempionatui stengėsi nepraleisti nė vienų rungtynių. Pinigų bilietams neturėjo, todėl į Halę patekdavo įsimaišęs į žiūrovų minias. Vėliau Prezidentas šią vaikystės išdaigą prisiminė su šypsena, nors pripažino, kad tokiu poelgiu nesididžiuoja.
Krepšinio aistra buvo tokia stipri, kad nustelbė net pasirengimą stojamiesiems egzaminams į gimnaziją. Tačiau prisiminimai apie Lietuvos krepšininkų triumfą išliko visam gyvenimui. 2023-aisiais, minint Lietuvos 2003 m. Europos krepšinio čempionų pergalės dvidešimtmetį, V. Adamkus vėl dalyvavo krepšinio šventėje. Jis prisiminė, kad savo akimis matė 1939 m. Lietuvos triumfą, o po 64 metų išgyveno ir 2003 m. pergalę, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė trečią kartą tapo Europos čempionais.
Kokias sporto šakas išbandė Prezidentas Valdas Adamkus?
Gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose mėgo žaisti golfą, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo vienas iš pirmųjų šio žaidimo iniciatorių, net mūsų universiteto garbės daktarui Vytautui Motiejūnui patarė, kaip suprojektuoti pirmuosius 9 golfo laukus. Prezidentas V. Adamkus garsėjo kaip geras teniso žaidėjas-mėgėjas. Be to, jam patiko slidinėti Kolorado kalnuose. Itin mėgo plaukioti baseine. Šis pomėgis dažniausiai buvo įrašomas kaip pirmas darbas įtemptoje Prezidento darbotvarkėje.
Olimpinė svajonė be valstybės
Ar Prezidentas V. Adamkus buvo susijęs su olimpiniu judėjimu? Tikrai taip.
21-erių V. Adamkus, jaunas sporto organizatorius, buvo lietuvių delegacijoje, kuri kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą, kad Lietuvos sportininkams būtų suteikta teisė dalyvauti 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse.
Deja, Lietuvos sportininkams nepavyko iškovoti teisės atstovauti okupuotai valstybei, tačiau kartu su kitų Rytų Europos šalių atstovais 1948 m. suorganizavo Pavergtųjų šalių žaidynes. Jose vėliavą nešė 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas Zenonas Puzinauskas, o delegacijoje žygiavo ir pats būsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas V. Adamkus. Jo rezultatai Pavergtųjų tautų žaidynėse buvo tikrai įspūdingi – šiose žaidynėse V. Adamkus iškovojo du aukso ir du sidabro medalius.
Jau kaip Lietuvos Respublikos prezidentas lankėsi Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinėse žaidynėse, o jo lagaminas, su kuriuo vyko į Sidnėjaus olimpines žaidynes kaip oficialus Lietuvos olimpinės delegacijos narys, eksponuojamas Lietuvos sporto muziejuje.
Sportas, jungęs pasaulio lietuvius
Nuo pat jaunystės ir vėliau, jau būdamas aukšto lygio JAV valstybės pareigūnas, aplinkosaugininkas V. Adamkus buvo nuoseklus lietuviško tapatumo puoselėtojas.
Po Antrojo pasaulinio karo gyvendamas Vokietijoje, jis tapo Pasaulio jaunųjų krikščionių asociacijos (YMCA) darbuotoju, nes 1947 m. Grafenau, Bavarijoje, baigė sporto instruktoriaus kursus ir į JAV atplaukė savo kuklius daiktus susidėjęs į nedidelį YMCA darbuotojo krepšį. Tarp šių daiktų buvo sportinė apranga, lengvosios atletikos diskas, futbolo bateliai ir „auksiniai startukai“, su kuriais jis pasiekė pergales Pavergtųjų tautų žaidynėse.
1947–1949 m. V. Adamkus dirbo Vyriausiajame fizinio auklėjimo ir sporto komitete, o 1951 m. Čikagoje buvo vienas lietuvių akademinio sporto klubo „Lituanica“ steigėjų. Vėliau vadovavo Šiaurės Amerikos lietuvių sporto organizacijoms.
Marytės Marcinkevičiūtės knygoje „Valdas Adamkus – sporto žmogus“ Prezidentas prisimena, kokį didelį įspūdį jam padarė 1938 m. vasarą surengta Tautinė olimpiada, kurioje varžėsi sportininkai lietuviai iš viso pasaulio.
Gal todėl šio renginio sukelto įspūdžio pakylėtas V. Adamkus buvo vienas iš Pasaulio lietuvių žaidynių organizavimo iniciatorių. Šios žaidynės po ilgų diskusijų buvo surengtos kaip 1938 m. Tautinės olimpiados tąsa. 1983 m. V. Adamkus vadovavo II pasaulio lietuvių žaidynių organizaciniam komitetui Čikagoje. O po 8 metų jau vadovavo JAV lietuvių sportininkų delegacijai IV pasaulio lietuvių žaidynėse, kurios vyko Lietuvoje.
Valdas Adamkus ir Lietuvos sporto universitetas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Prezidentas V. Adamkus aktyviai dalyvavo formuojant mūsų valstybės sporto politiką. Kartu su Lietuvos sporto universiteto mokslininkais ir dėstytojais sprendė aktualiausias to meto sporto plėtros problemas.
Profesoriai Stanislovas Stonkus, Aleksas Stanislovaitis, Kęstutis Miškinis buvo nuolatiniai diskusijų su Prezidentu V. Adamkumi dalyviai tiek Lietuvos Respublikos prezidentūroje, tiek mūsų universitete.
2004 m. V. Adamkui buvo suteiktas Lietuvos sporto universiteto (tuometės Lietuvos kūno kultūros akademijos, LKKA) garbės daktaro vardas.
Prezidentas V. Adamkus itin mėgo bendrauti su studentais. Per vieną iš susitikimų su mūsų studentais jis išsamiai papasakojo apie savo, kaip UNESCO geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei, veiklą tarptautinėje arenoje.
Vėliau Prezidentas V. Adamkus dalyvavo mūsų universitete vykusiuose mokslo renginiuose: 2012 m. spalio 25 d. LSU surengtoje konferencijoje, skirtoje Lietuvos krepšininkų 1937 m. Europos čempionų titulo 75-mečiui, o 2016 m. gegužės 23 d. – konferencijoje „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“.
Svarbiausi biografijos faktai
V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune, valstybės tarnautojų šeimoje.
Iki Antrojo pasaulinio karo mokėsi J. Jablonskio pradžios mokykloje ir „Aušros“ berniukų gimnazijoje.
Per karą buvo aktyviai įsitraukęs į pasipriešinimo judėjimą prieš nacių ir sovietų okupantus. Po karo aktyviai reiškėsi Vokietijoje veikusiose pabėgėlių stovyklose. Šioje šalyje, Eichštato mieste , baigė karo pabėgėlių gimnaziją.
1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur 1951 m. vedė Almą Nutautaitę.
1961 m., po studijų Ilinojaus technikos institute, tapo diplomuotu statybos inžinieriumi.
1971 m. pradėjo dirbti JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios institucijoje, tapo Aplinkos apsaugos agentūros penktojo regiono administratoriaus pavaduotoju, o nuo 1981 m. šios organizacijos administratoriumi.
Per visus gyvenimo JAV metus V. Adamkus aktyviai veikė Lietuvos išeivių organizacijose, laikomas kultūrinės organizacijos „Santara-Šviesa“ įkūrėju.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę V. Adamkus aktyviai įsitraukė į valstybės kūrimo darbus. 1993 m. tapo į Lietuvos prezidentus kandidatuojančio Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos štabo vadovu.
1998 m. V. Adamkus išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.
2002 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidento pareigas, antrajame ture pralaimėjo Rolandui Paksui.
2003 m. paskirtas UNESCO geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei , o 2015 m. tapo pasaulio lietuvių sporto ambasadoriumi.
2004 m. Seimui pripažinus, kad tuometis Lietuvos prezidentas R. Paksas pažeidė Konstituciją, ir pašalinus jį iš pareigų, V. Adamkus antrą kartą tapo Lietuvos Respublikos prezidentu.
Pasibaigus antrajai Lietuvos prezidento kadencijai V. Adamkus iki šių dienų yra Lietuvos ir tarptautinių nevyriausybinių bei visuomeninių organizacijų narys.
Su jubiliejiniu gimtadieniu, mūsų visų Prezidente Valdai Adamkau!
Straipsnį parengė LSU lektorius Saulius Kavaliauskas
Nuotraukos – LTOK, LSU ir asmeninio archyvo
