Kokios svarbiausios tendencijos šiandien formuoja sporto mitybos kryptį ir kur vis dar išlieka didžiausias atotrūkis tarp mokslinių įrodymų ir kasdienės praktikos?
Interviu Lietuvos sporto universitetui (LSU) mitybos ekspertas, Glazgo (Škotija) universiteto profesorius Stuart Gray pasakoja apie savo dabartinius tyrimus, naujausias pasaulines sporto mitybos tendencijas ir svarbiausias žinutes, kurias turėtų žinoti sportininkai bei fiziškai aktyvūs žmonės. Jis taip pat dalijasi įžvalgomis apie bendradarbiavimą su Lietuvos sporto universiteto mokslininkais ir tolesnių bendrų tyrimų galimybes.
Kokios pagrindinės mitybos ir sporto mokslo sritys šiuo metu yra Jūsų tyrimų centre? Kokioms temoms pastaruoju metu skiriate daugiausia dėmesio ir kodėl? Kokios sporto mitybos temos šiuo metu pasaulyje yra svarbiausios ar plačiausiai aptariamos?
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu skirtingų riebalų rūgščių poveikiui raumenų sveikatai, medžiagų apykaitai ir fiziniam pajėgumui. Didžioji dalis šių tyrimų susijusi su ilgos grandinės riebalų rūgštimis EPA ir DHA, kurių yra žuvų ir krilių taukuose, tačiau kartu su kolegomis LSU taip pat tiriame vidutinės grandinės riebalų rūgštis.Didelė dalis mano darbo susijusi su fiziniu pajėgumu, tačiau jis gali būti suprantamas labai įvairiai – nuo profesionalių sportininkų rezultatų iki vyresnio amžiaus žmonių gebėjimo atlikti kasdienes veiklas, pavyzdžiui, atsistoti nuo kėdės. Mane visada domino fizinis pajėgumas, ir tikiuosi, kad tokie tyrimai gali padėti žmonėms siekti savo tikslų – nesvarbu, ar tai būtų olimpinis aukso medalis, ar gera gyvenimo kokybė senstant.
Negalėčiau išskirti vienos vienintelės temos, tačiau viena iš šiuo metu plačiai aptariamų ir man ypač įdomių sričių yra mitybos periodizavimas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie bendras mitybos rekomendacijas, bet ir apie jų taikymo planavimą bei derinimą, panašiai kaip periodizuojamas fizinis krūvis, siekiant maksimalios naudos. Tai ypač aktualu moterims sportininkėms, kai mityba derinama su menstruacinio ciklo fazėmis.
Ar matote naujų tendencijų, kurios artimiausiais metais galėtų turėti įtakos sportininkų mitybos rekomendacijoms? Kokios sporto mitybos temos šiuo metu pasaulyje yra svarbiausios ar plačiausiai aptariamos?
Kaip jau minėjau, šiuo metu yra daug aktualių temų, todėl išskirsiu dar kelias. Didelis dėmesys skiriamas tvariems ne gyvūninės kilmės baltymų šaltiniams – augaliniams, grybinės kilmės ir kitiems. Panašus susidomėjimas matomas ir ilgos grandinės riebalų rūgščių srityje, pavyzdžiui, dumblių kilmės šaltiniais. Tai daugiausia susiję su besikeičiančiu visuomenės požiūriu į aplinkosaugos klausimus ir mėsos vartojimą.
Jau kurį laiką daug vilčių siejama su precizine, arba individualizuota, mityba, pagrįsta tokiais aspektais kaip mikrobioma ar genomika. Mano nuomone, kol kas ši kryptis dar nepateisino visų lūkesčių, tačiau tikiu, kad ji ir toliau sparčiai vystysis.
Taip pat labai domimasi dėvimomis technologijomis, kurios galėtų padėti koreguoti mitybą matuojant hidrataciją, prakaito sudėtį, gliukozės lygį naudojant nuolatinius gliukozės matuoklius (CGM), tačiau ir čia, mano nuomone, technologijos dar nėra visiškai pateisinusios lūkesčių.
Dirbtinis intelektas taip pat pradeda vis aktyviau taikytis šioje srityje, todėl manau, kad artimiausiu metu matysime vis daugiau DI pagrįstų mitybos intervencijų ir rekomendacijų. Be to, šiuo metu itin aktuali tema yra mitybos ir fizinio aktyvumo derinimas vartojant GLP-1 grupės vaistus.
Kuriose sporto mitybos srityse, Jūsų nuomone, vis dar egzistuoja didžiausias atotrūkis tarp naujausių mokslinių įrodymų ir to, ką sportininkai ar treneriai realiai taiko praktikoje?
Situacija labai skirtinga. Kai kurie treneriai šioje srityje yra labai kompetentingi, o kiti tam beveik neskiria dėmesio. Net ir analizuojant aukščiausios Anglijos futbolo lygos klubų duomenis matyti, kad nemažai žaidėjų nesilaiko net pagrindinių angliavandenių vartojimo rekomendacijų.
Mano nuomone, didžiausia problema praktikoje yra būtent pagrindai. Daugelis trenerių ir sportininkų nežino arba netaiko elementarių rekomendacijų, pavyzdžiui, susijusių su angliavandenių vartojimu, nors daugelyje sporto šakų tai yra vienas svarbiausių maistinių komponentų. Todėl manau, kad pirmiausia turime dirbti su treneriais ir padėti jiems tinkamai taikyti pagrindinius mitybos principus.
Kaip vystosi Jūsų bendradarbiavimas su Lietuvos sporto universitetu? Kokiose mokslinių tyrimų ar kitose srityse matote didžiausią tolesnio bendradarbiavimo potencialą?
Bendradarbiavimas vyksta labai sėkmingai. Dalyvauju finansuojamame projekte, kuriame tiriamos vidutinės grandinės riebalų rūgštys ir jų poveikis svorio mažėjimo metu, kai vartojami GLP-1 grupės vaistai ir ribojamas kalorijų kiekis.
Taip pat turiu doktorantą, kuris kartu su ta pačia tyrėjų grupe nagrinėja šių riebalų rūgščių poveikį raumenų senėjimui.
LSU komanda yra puiki, o jų požiūris į mokslą – labai tvirtas ir metodiškai patikimas. Jų kompetencija gyvūnų modelių tyrimuose yra didelis privalumas ir puikiai papildo mano patirtį atliekant tyrimus su žmonėmis. Todėl manau, kad esame labai įvairi, tačiau viena kitą papildanti komanda.
Kalbant apie finansavimą ir būsimus tyrimus, norėčiau daugiau mūsų bendrų žinių, sukauptų sportinio pajėgumo srityje, pritaikyti klinikinėms grupėms – pavyzdžiui, onkologiniams pacientams ar žmonėms, sergantiems sarkopenija. Manau, kad čia slypi tikrai didelės galimybės.
Jeigu turėtumėte išskirti vieną svarbiausią mokslo įrodymais pagrįstą žinutę apie mitybą sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms, kokia ji būtų?
Pirmiausia tinkamai pasirūpinkite pagrindais – makroelementais – ir nepamirškite, kad nors mityba yra labai svarbi, pats fizinis treniravimasis yra dar svarbesnis.
Programa: „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“
Projektas: Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslo ir eksperimentinės plėtros veiklų stiprinimas
Daugiau apie programą: https://www.lsu.lt/universitetu-ekscelencijos-iniciatyva/
