Graikų kalbos žodis kinesis reiškia judėjimą. Su juo susiję tokie mums pažįstami žodžiai kaip kinetika, kinematika, kinematografija ir kineziterapija. Tik kine juda vaizdas, o kineziterapijoje judesys tampa viena svarbiausių žmogaus sveikatos išsaugojimo ir atkūrimo priemonių.
Idėja sena, profesija – jauna
Mintis, kad tinkamai parinktas judėjimas gali padėti išsaugoti sveikatą, yra daug senesnė už kineziterapeuto profesiją. Antikos medicinoje Hipokrato tradicija fizinį aktyvumą siejo su gyvenimo režimu ir sveikata. Romos imperijos gydytojas Galenas (apie 129–216) jau sistemingiau nagrinėjo fizinio pratimo poveikį organizmui ir fizinį aktyvumą laikė tiek sveikatos palaikymo, tiek gydymo dalimi. Įdomu tai, kad Galenas garsėjo kaip gladiatorių traumų gydytojas.
Viduramžiais antikinės medicinos tradiciją išsaugojo ir plėtojo Islamo pasaulio mokslininkai. Vienas žymiausių jų – Avicena (Ibn Sina, 980–1037). Jo Medicinos kanone fizinis aktyvumas, mityba, miegas ir gyvenimo režimas sudarė bendros sveikatos palaikymo sistemos dalį. Avicena garsėjo kaip tikras judesio fanas. Netgi sūpuokles naudojo kaip vieną iš terapijos priemonių. Supimą jis rekomendavo konkrečioms nusilpusių žmonių grupėms. Canon of Medicine angliškame vertime nurodoma, kad švelnus supimasis sūpuoklėse buvo laikomas tinkamu žmonėms, kurie buvo nusilpę po karščiavimo, sveiko po ligos ir dar negalėjo normaliai vaikščioti ar sėdėti.
Tačiau šių istorinių asmenybių dar negalėtume vadinti kineziterapeutais šiuolaikine prasme.
Tėvas ir sūnus Lingai – žingsnis modernios kineziterapijos link
Svarbus lūžis įvyko XIX amžiuje Švedijoje. Pehras Henrikas Lingas (1776–1839) 1813 m. Stokholme įkūrė Karališkąjį centrinį gimnastikos institutą. Jo sistemoje buvo išskiriama pedagoginė, karinė, estetinė ir medicininė gimnastika. Pastarojoje judesys jau buvo sistemingai naudojamas žmogaus funkcijai ir sveikatai gerinti.
Po P. H. Lingo mirties jo darbą tęsė sūnus Hjalmaras Lingas (1820–1886). Jis sistemino ir klasifikavo pratimus, rengė jų aprašymus bei iliustracijas ir prisidėjo prie to, kad tėvo idėjos taptų mokoma ir praktiškai taikoma metodika.
Taip judesys iš bendros sveikatinimo idėjos palaipsniui virto profesionaliai taikomu metodu.
Beje, H. Lingui priskiriamas švediškos gimnastikos sienelės, kilnojamo buomo (švediško suolelio), virvinių kopėčių įdiegimas į gimnastikos ir mokyklų sales.
Profesijos raidą paspartino karai
XX amžiaus pradžioje kineziterapijos raidą smarkiai paspartino Pirmasis pasaulinis karas. Tūkstančiai sužeistųjų išgyvendavo operacijas, tačiau reikėjo iš naujo išmokti vaikščioti, valdyti galūnes, dirbti ir savarankiškai gyventi.
Atsirado labai paprastas, bet medicinai naują reikšmę įgavęs klausimas, kaip išgelbėtam žmogui sugrąžinti funkcijas. Kineziterapijos profesija ėmė sparčiai institucionalizuotis. 1921 m. JAV įkurta Amerikos moterų terapeučių asociacija (American Women’s Physical Therapeutic Association), kurios pirmąja prezidente tapo Mary McMillan. Antrasis pasaulinis karas ir poliomielito epidemijos dar labiau sustiprino reabilitacijos specialistų poreikį.
O Lietuvoje?
Lietuvoje viena ryškiausių gydomojo judesio istorijos asmenybių buvo Karolis Dineika (1898–1980).
1952 m. jo iniciatyva Druskininkuose pradėjo veikti gydomosios kūno kultūros ir klimato terapijos parkas. K. Dineika jungė fizinius pratimus, kvėpavimą, gamtinius veiksnius ir sveikatinimą.
Prie gydomosios kūno kultūros raidos reikšmingai prisidėjo mūsų universiteto (tuomečio Kūno kultūros instituto) dėstytojai Kostas Labanauskas, Onutė Gasparkienė, Jonas Skirius ir kiti.
Ilgą laiką Lietuvoje buvo vartojamas terminas „gydomoji kūno kultūra“. Lietuvos sporto enciklopedijoje nurodoma, kad šis pavadinimas vartotas iki 1997 m., kai įsitvirtino terminas „kineziterapija“.
1995 m. buvo įkurta Lietuvos kineziterapeutų draugija, o 1999 m. ji tapo pasaulinės kineziterapeutų organizacijos nare.
1995 m. Lietuvos sporto universitete pirmuosius kineziterapijos bakalauro diplomus gavo pirmoji kineziterapeutų laida. Tarp jų buvo mūsų universiteto rektorė profesorė Diana Rėklaitienė ir studijų prorektorė profesorė Jūratė Požerienė, o šiuo metu būsimuosius kineziterapeutus ugdo kvalifikuoti LSU dėstytojai
Kodėl rugsėjo 8-oji?
1951 m. rugsėjo 8 d. buvo įkurta Pasaulinė kineziterapeutų organizacija, todėl 1996 m. rugsėjo 8-oji paskelbta Pasauline kineziterapijos diena – World PT Day.
Taigi šiandien minime 75-ąsiais pasaulinės kineziterapeutų organizacijos įkūrimo metines.
2026 m. dienos tema – širdies ir kraujagyslių ligos bei insultas. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas kineziterapijos ir fizinio aktyvumo vaidmeniui šių ligų prevencijoje, valdyme ir reabilitacijoje.
Visa informacija apie rugsėjo 8-oios renginį: https://world.physio/sites/default/files/2026-06/WPTD2026-Activity-guide.pdf
Dar viena įsimintina diena – Lietuvos kineziterapeutų draugija švenčia 30-metį ir kviečia į jubiliejinę konferenciją:
Parengė Lietuvos sporto universiteto lektorius Saulius Kavaliauskas
