Ką tik pasibaigusiais mokslo metais daugiau nei 300 ypač gerai besimokančių Kauno moksleivių aštuonis mėnesius lankė fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos užsiėmimus Lietuvos sporto universitete. Tai jungtinės veiklos projekto, kuriame dalyvauja gausus partnerių ir bendražygių būrys, dalyviai. Nuo 2017 m. Lietuvos sporto universitetas (LSU), kartu su kitais Kaune veikiančiais universitetais bei teatrais, įgyvendina unikalią miesto savivaldybės iniciatyvą – Itin gabių mokinių tarpdisciplininio ugdymo programą, suteikiančią galimybę moksleiviams papildomai lavinti įgūdžius ir žinias tokiose ugdymo srityse kaip asmenybės ugdymas, matematika ir gamtos mokslai, socialiniai ir humanitariniai mokslai, sporto mokslas, menai.
Unikalaus Kauno miesto savivaldybės projekto organizatoriai birželį pakvietė dalyvius į 2024–2025 mokslo metų pabaigos šventę, kurioje dalyvavo LSU rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė bei Fizinio ir socialinio ugdymo katedros doc. dr. Rita Gruodytė-Račienė. Už neeilinį akademinį proveržį, įgytą papildomoje, kūrybiškumą ir tarpdiscipliniškumą puoselėjančioje ugdymo aplinkoje, visus metus savo gebėjimus tobulinusiems 355-iems 3–11 klasių mokiniams iškilmingai įteikti kurso baigimo pažymėjimai. Už moksleiviams dalinamą mokslo pažinimo džiaugsmą Programą įgyvendinančių institucijų bei miesto vadovai ir atstovai buvo pasveikinti audringais šventės dalyvių aplodismentais. Renginyje netrūko padėkų ir moksleivių tėvams bei artimiesiems, rūpestingai vežiojusiems savo atžalas po pamokų į paskaitas arba specialius užsiėmimus įvairiose institucijose.
Smalsūs ir savo žiniomis bendraamžius lenkiantys jaunieji kauniečiai dalyvauja paskaitose, eksperimentuose, kūrybinėse dirbtuvėse, projektiniuose ir praktiniuose darbuose, kuriuos veda patyrę akademikai bei scenos profesionalai.
Beveik dešimtmetį Kaune vykdoma Programa, skatinanti kiekvieną joje dalyvaujantį naujai atrasti ir pažinti save, sulaukia pozityvių atsiliepimų bei padėkų už įtraukų ir kokybišką ugdymą, tėveliai džiaugiasi didesniu vaikų susidomėjimu įvairiomis mokslo sritimis. Įvairialypes mokymosi patirtis sąlygoja 4 kartus per mėnesį vykstanti turininga popamokinė veikla: vaikai susipažįsta su optika ir mechanika, verslo kūrimo subtilybėmis, oratoryste, daugyba japoniškai, įsitraukia į interaktyvius žaidimus, kuriuose ugdomi socialiniai ir komunikacijos įgūdžiai. Ši programa atskleidžia mokslo ir supančio pasaulio pažinimo džiaugsmą, ugdo sisteminį mąstymą, reikalingą sprendžiant visuomenės iššūkius. 2024–2025 m. m. tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programa išsiskyrė atnaujintu programos turiniu ir veiklomis. Viena jų – įvairios projektinės veiklos 11 kl. mokiniams. Šių veiklų tikslas sutelkti mokinius mokslinei-praktinei ir kūrybinei veiklai, siekiant realizuoti įvairius asmenybinius gebėjimus ir atskleisti Programoje įgytas žinias bei patirtis. Šiais mokslo metais 11 kl. mokiniai pasirinkę tris temines kryptis kūrė virtualų pažintinį rentgeno diagnostikos kabinetą, darbavosi kūrybinėse fizikos dirbtuvėlėse, nagrinėjo asmenų lygybės, įtraukties, įvairovės teisinius principus.
Šiais mokslo metais Programos fizinio aktyvumo srities turinys irgi buvo atnaujintas. „Mūsų universitete vyko užsiėmimai visų Programoje ugdomų klasių mokiniams“,– pasakoja doc. dr. Rita Gruodytė-Račienė, nuo 2024 m. pavasario perėmusi iš prof. Arūno Emeljanovo kuruoti LSU projekto dalį. „Pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais tikslinėmis grupėmis buvo 3-ių, 6-ų ir 9-ų kl. mokiniai, kitais metais šalia šių grupių ugdymo turinys papildytas temomis 4-oms, 7-oms ir 10-oms klasėms. Tad netrukus užsipildė visi devyni 3-11 klasių koncentrai, kuriems per mokslo metus parengtos 25 autentiškos fizinio aktyvumo temos ir vesti 75 užsiėmimai. Su jaunaisiais talentais dirbome kartu su entuziastingomis, nuolat kompetencijas gilinančiomis Fizinio ir socialinio ugdymo katedros dėstytojomis doc. dr. Vida Česnaitiene ir doc. dr. Renata Rutkauskaite. Patrauklų turinį sudaro skirtingi edukaciniai scenarijai, aprėpiantys tiek neuromokslo žinias, tiek įtraukaus fizinio ugdymo principais grįstas ir esminius socialinius įgūdžius įtvirtinančias praktikas. Įtraukiant Kūrybines judesio dirbtuves bei taikant kinestetinius mokymo metodus, siekta išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, praplėsti jų žinojimo horizontus, o pasitelkiant savirefleksiją – ugdytis emocinį intelektą“. Jaunesnieji moksleiviai galėjo išbandyti judėjimo gebėjimus ir kognityvines funkcijas integruojančius Lü žaidimus – tai visapusiškas interaktyvus audiovizualinis sprendimas, pakeliantis fizinį aktyvumą į kitą lygmenį, pvz., akies-rankos-kamuolio koordinavimo ir reakcijos greičio reikalaujančios matematinių užduočių sprendimo situacijos, ir pan. Vyresnieji lavino lankstumą, mokėsi taisyklingo kvėpavimo „integruotuose kūno ir proto“ (angl. Body & Mind) užsiėmimuose, gvildeno diskusijose fizinio raštingumo klausimus ir kt.
„Džiugu, kad mūsų universitete vaikai gali patirti sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo naudą ir džiaugsmą sportuoti, ugdytis sveikos gyvensenos įpročius, geriau pažinti save ir savo fizinį pajėgumą,. Ateityje galima būtų dar labiau išplėtoti ugdymo turinį, sudarant galimybę Programos dalyviams susipažinti su LSU sporto mokslo laboratorijos tiriamąja-projektine veikla, išbandyti atskirties (fizinės, socialinės) mažinimui skirtas judesio praktikas“, – svarsto universiteto rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė.
Anot psichologų, gabus vaikas išsiskiria didžiuliu potencialu pasiekti daugiau negu dauguma bendraamžių, mėgsta sudėtingus žaidimus, jam būdingas anksti pasireiškiantis vidinis tobulumo poreikis, tačiau jam gali kilti įvairių sunkumų (izoliuojasi, tampa uždaras), nes tradicinė ugdymo programa jo nemotyvuoja arba jo nedomina bendraamžių pomėgiai. Gabus vaikas dažnai mieliau bendraus su vyresniais vaikais, tačiau, atsiliekant nuo jų fiziniu išsivystymu, lyderiu tapti gali būti iššūkis. Todėl labai svarbu sudaryti gabiam vaikui galimybes savo gebėjimus realizuoti, atpažinti savyje glūdinčias stiprybes. „Projekto užuomazgos siekia 2016 m. rudenį, kai kartu su Kauno m. savivaldybės atstovais Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (MGMF) atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti itin gabių mokinių ugdymą organizuojančių mokyklų poreikius. Gauti tyrimo rezultatai buvo pristatyti Kauno savivaldybės darbo grupėje, ir 2017 m. projektas pradėtas įgyvendinti“, teigia KTU MGMF docentė, nuolat tyrinėjanti gabių mokinių ugdymo problematiką dr. Bronė Narkevičienė. „Investicija į tokius vaikus ir apskritai į vaikus, jų išsilavinimą yra investicija į ateitį. <…> Kauno miesto lyderystė šioje srityje ne tik atneš naudos mūsų miesto vystymuisi, bet ir padės Lietuvai įsitraukti į šalių, kurios pačios investuoja į savo intelektinį potencialą ir gauna iš to visokeriopą naudą, o ne tik atlieka intelektinio potencialo donorių vaidmenį, grupę“. Tai įžvelgdami jau ne pirmąkart Kauno miesto vadovai kartu su aukštųjų mokyklų rektoriais, fakultetų dekanais bei teatrų vadovais Jungtinės veiklos sutartyje parašais įtvirtina bendrus ketinimus įvairiapusiškai ugdyti gabius mokyklinio amžiaus vaikus bei puoselėti jų talentus.
Vieningai telkdami pastangas itin gabių mokinių ugdymui Programos įgyvendinimą koordinuoja Kauno švietimo inovacijų centras bei du mieste veikiantys universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (5–8 kl. ugdymo dalis) ir Kauno technologijos universitetas (3–4 kl. bei 9–11 kl. ugdymo dalys). Kiekvienoje iš partnerinių institucijų yra paskirti programos įgyvendinimo koordinatoriai, atsakingi už ugdymo programos turinio sukūrimą bei tiesiogiai kuruojantys jos įgyvendinimą atskiruose universitetuose, teatruose. Paskaitas mokiniams skaitė ir aktyvias veiklas organizavo apie 100 universitetų dėstytojų ir teatrų menininkų. Kasmet formuojamos naujos 3 kl. mokinių grupės, į kiekvieną grupę priimant po 15 mokinių (iš viso 45 mokinius). Šiemet pradėti mokytis pagal programą norėjo 189 būsimi trečiokai, kurių intelekto koeficientas ne mažesnis nei 120 IQ – toks susidomėjimas atskleidžia užsiėmimų reikalingumą. Mokyklos arba mokinių tėvai/globėjai gali pateikti paraiškas dalyvauti Programoje ir į ankstesniais metais suformuotas (būsimų 4–11 kl.) mokinių grupes. Tokiu atveju mokiniai įrašomi į bendrąją reitingavimo (pirmumo) eilę atsižvelgiant į jų testavimo rezultatus ir kviečiami dalyvauti Programoje atsiradus laisvoms vietoms. Programa prasideda spalio 1-ąją ir trunka iki gegužės 31-osios. Kursą baigusiems moksleiviams išduodami Programos baigimo pažymėjimai.
Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą Programą įgyvendina Kauno technologijos universitetas, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos sporto universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus universitetas.
Daugiau informacijos apie Programą ir atskirų klasių programinius aprašus: bit.ly/gabusvaikai
Informaciją parengė Fizinio ir socialinio ugdymo katedros doc. dr. Rita Gruodytė-Račienė,
jungtinės veiklos projekto ir Programos veiklų Lietuvos sporto universitete koordinatorė
LSU ir KTU nuotraukos
