| Mokslo populiarinimo veiklos pavadinimas | Trumpas aprašymas | Internetinė nuoroda ir sklaidos šaltinis (dokumentas) |
|---|
| Penkių šalių futbolininkų, paveiktų Covid-19, streso įveikos charakteristikos pristatymas 13-me TARPTAUTINIAME ŠVIETIMO, SVEIKATOS IR ŽMOGAUS JUDĖJIMO KONGRESE | Konstatuota, kad neadaptyvios įveikimo strategijos - neigimas, svaigalų vartojimas, neigiamų emocijų išleidimas ir kt. ir jų naudojimas leido sumažinti subjektyviai patirtą sportininkų stresą. Būtent šių strategijų naudojimas leido patirti mažesnį streso lygį. Hipotezė, kad sportininkai pandemijos įkarštyje rečiau pasitelkia į problemą orientuotas streso įveikimo strategijas, tokias kaip aktyvus streso įveikimas ir veiklos planavimas, pasitvirtino. | Diplome lucrari in congres-70 konferencija MOKSLO ATASKAITAI |
| Mokslinio tyrimo viešinimas LSU tinklapyje 2023 m. balandžio 7 d. | Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkų doc. dr. Tomo Sauliaus ir prof. dr. Romualdo Malinausko straipsnis empiriškai pagrindžia, kad Racionalios emocinės elgesio terapijos metodų taikymas gali padėti pagerinti būsimų trenerių psichologinę adaptaciją po pandemijos.Tyrimas atskleidžia, kokiomis priemonėmis galėtų būti stiprinamas sportininkų bei sporto trenerių psichologinis atsparumas ir tobulinami jų emocijų valdymo įgūdžiai. Darytina apibendrinanti išvada, kad suvokus neigiamų minčių reikšmę neadaptyvių emocijų atsiradimui, tampa aiškesnės sportininkų bei sporto trenerių emocinių problemų prevencijos galimybės. | https://stats.sender.net/browser_preview/FGO9GSs7Ph_AU4S2 |
| Interviu žiniasklaidai - LRT.lt "Laikai pasikeitė: kodėl vis daugiau krepšininkų taria „ne“ rinktinei." 2023.06.09 | profesorius R. Malinauskas beveik tris dešimtmečius tyrinėja sportininkų psichologijos procesus, ir įgyta patirtimi dalijasi su LRT.lt skaitytojais. • R. Malinauskas mano, kad krepšininkai atsisakyti žaisti rinktinėje gali dėl emocinio, fizinio pervargimo, pakitusio rinktinių tvarkaraščio ar patiriamo išorinio spaudimo. • „Pagrindinė būtų priežastis tada, kai krepšininkas atsisako be jokio pasiteisinimo. Čia jau diskutuoti nesvarstau, tai yra absoliučiai nepateisinama priežastis. Krepšininkas tokiu atveju turi pasiteisinti visuomenei, šaliai, federacijai, gali vieniem vienaip, kitiem kitaip, mažiau ar daugiau, bet padaryti tai privalo.“ | https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2005281/laikai-pasikeite-kodel-vis-daugiau-krepsininku-taria-ne-rinktinei |
| Mokslinio tyrimo viešinimas LSU tinklapyje 2023 12 22 d. | Lietuvos sporto universiteto Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros mokslininkai Romualdas Malinauskas ir Vilija Malinauskienė atliko longitudinį tyrimą, kuriame analizuojamos Lietuvos universitetų trenerių emocinio perdegimo, suvokiamo streso ir lyties sąsajos, lyginant emocinio perdegimo ir suvokiamo streso rodiklius prieš koronaviruso pandemiją ir po jos. Tyrimo rezultatai atskleidė lyčių skirtumus pagal perdegimo komponentus (išsekimo, depersonalizacijos ir sumažėjusio pasitenkinimo darbu), bet ne pagal jaučiamą stresą. Tyrimo išvados gali būti naudingos siekiant suprasti, kad intervencinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti trenerių emocinį perdegimą, turėtų būti skirtos organizacijoms, o ne tik atskiriems asmenims. | https://preview.mailerlite.io/emails/webview/428274/108245664729662776 |
| Dalyvavimas LRT radijo laidoje "Ryto garsai" - Lietuvos krepšininkai Filipinuose žais ketvirtfinalio atkrintamąsias rungtynes su Serbija (2023 09 05) | Prof R. Malinauskas: "Reiškinys, kai komanda ar sportininkas dėl mažų pradinių lūkesčių pasiekia geresnių rezultatų, nei tikėtasi, vadinamas "nuvertintos komandos proveržio efektu" arba vaizdingai tariant „išalkusių žaidėjų proveržio efektu“. Taip atsitinka, kai komanda ar sportininkas nelaikomi pagrindiniais čempionato dalyviais ir nėra slegiami didelių lūkesčių. Taip buvo 2010 m. vyko Pasaulio čempionatas, lūkesčių nebuvo, nebuvo spaudimo, o buvo laimėta bronza. Į rinktinę juk atėjo tokie žaidėjai (dalis kviečiamųjų atsisakė), kurių techniniai ar taktiniai gebėjimai nėra tiek ištobulinti, bet jie tikrai turi kovinę dvasią, tai tikrai yra pliusas rinktinei. Atėjo žaidėjai, kurie pasitikėjo vieni kitais, kuriems yra lengviau atsilaikyti prieš kritiką iš išorės, nes jie susitelkę, susitelkę į savo tikslus. Jie nori siekti rezultato, vidinis balsas jiems nesipriešina. Tokie žaidėjai turi racionalesnį mąstymą, nes žvaigždės kartais galvoja, kad negali daryti klaidų, o tie atėję sportininkai vietoje tokio įsitikinimo turi suvokimą, kad yra žmogiška daryti klaidų, o ir treneris turi atleisti jiems tokias klaidas, kokių neatleistų žvaigždėms (kurios atsisakė pakvietimo į rinktinę)." | https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000292160/ryto-garsai-lietuvos-krepsininkai-filipinuose-zais-ketvirtfinalio-atkrintamasias-rungtynes-su-serbija |
| Mokslinės publikacijos viešinimas | LSU tinklapyje |
| Mokslo populiarinimo veiklos pavadinimas | Trumpas aprašymas | Internetinė nuoroda ir sklaidos šaltinis (dokumentas) |
|---|
| Viešas pristatymas 'Karjeros diena su LSU mokslininkais -,,Mokslininko kelias" | "Karjeros dienų“ renginiai, vykę mokykloje 2022 gegužės 9 – 13d. sukvietė 7-8 klasių mokinius į susitikimus su alumniais, LSU mokslininkais: Lietuvos sporto universiteto prof. prof. dr. Romualdu Malinauskas pateikė vertingų dalykų apie karjerą, mokslininko kelią. | https://www.vileisiumokykla.lt/naujienos/karjeros-dienu-renginiai |
| Sporto psichologo žvilgsnis į Pasaulio futbolo čempionatą: kas triumfuos pasaulio futbolo čempionate Katare | LSU profesorius R. Malinauskas beveik tris dešimtmečius nagrinėja sportininkų psichologijos procesus, o įgyta patirtimi dalijasi su LSU studentais. Remdamasis moksliniais darbais, R. Malinauskas nagrinėjo, kaip pasaulio čempionatams rinktinės yra pasiruošę psichologiškai. Psichologiniu požiūriu labai svarbu, kaip bus nusiteikę komandų lyderiai – argentiniečių ir prancūzų. Lyderiai veda savo komandas į pergales. Buvo istorijų, kai argentiniečiams ne visada sekėsi, bet dabar L. Messi tikrai atrodo susikaupęs ir kažin ar Argentina be jo būtų tokia, kokia yra dabar. | https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1843403/sporto-psichologas-mato-kas-triumfuos-pasaulio-futbolo-cempionate-katare |
| KTU, LSU, VU doktorantūros mokslinių darbų pristatymas LETA _ Edukacijos forume „Atskleista ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai ateičiai“ | Akcentuota, kad jungtinėje doktorantūroje doktorantai yra visuomet įtraukiami į mokslo projektus, ir į lietuviškus, ne tarptautinius, o tie projektai juk visuomet yra aktualiausių edukologijos tyrimų lauke . Šios bendros doktorantūros visose edukologijos disertacijose yra sprendžiamos problemos, kurių rezultatas – gautos reikšmingos mokslui ir praktikai žinios. Pvz., LSU neabejotinai turi didelį potencialą mokslinių tyrimų ir doktorantūros plėtrai sporto edukologijos, fizinės bei emocinės asmenybės raidos tyrimų tematikose, o tai edukologijos mokslo perspektyvoje yra labai plati tyrimų tematika, suteikianti galimybės tyrimų temoms atsiskleisti ir plėstis. LSU potencialas vykdyti edukologijos mokslo tyrimus buvo įvertintas net 5 balais vertinant kartu su kitais socialiniais mokslais. | https://www.youtube.com/watch?v=oi81kIN6JSI |
| Mokslinio tyrimo viešinimas LSU tinklapyje | Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai prof. dr. Romualdas Malinauskas ir doc. dr. Vilija Malinauskienė atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti jaunimo ir suaugusiųjų mokyklų mokinių socialinių emocinių įgūdžių ugdymo ypatumus per fizinio ugdymo pamokas. Šio tyrimo naujovė – tai socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas netipiškose mokyklose per fizinio ugdymo pamokas. Pabrėžiant tyrimo reikšmingumą, pirma, jis padeda mokslininkams geriau suprasti jaunimo ir suaugusiųjų mokyklų mokinių socialinių emocinių įgūdžių ugdymo specifiką per fizinio ugdymo pamokas, nes šių mokyklų mokiniai dažniausiai būna susidūrę su įvairiomis rizikomis, todėl geresnis jaunimo ir suaugusiųjų mokyklų mokinių socialinių emocinių įgūdžių ypatumų supratimas padės ir mokytojams, ir mokiniams, siekiant paversti savo silpnybes stiprybėmis ir įveikti įvairius iššūkius. Antra, šis tyrimas rodo, kad socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programa gali būti sėkmingai įgyvendinama ne tik bendrojo ugdymo mokyklose per fizinio ugdymo pamokas, bet ir jaunimo bei suaugusiųjų mokyklose. | https://www.lsu.lt/lsu-mokslininkai-tyre-jaunimo-ir-suaugusiuju-mokyklu-mokiniu-socialiniu-emociniu-igudziu-ugdyma-per-fizinio-ugdymo-pamokas |
| Pranešimas žiniasklaidai „Sporto psichologo žvilgsnis į Lietuvos rinktinės padėtį: „Reikėtų nesureikšminti „gyvenk arba mirk“ rungtynių | Vienu geriausių savo srities specialistu laikomas profesorius R. Malinauskas beveik tris dešimtmečius nagrinėja sportininkų psichologijos procesus, o įgyta patirtimi dalijasi su LSU studentais. Specialistas pastebi, kad šiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė patiria kaip niekada didelį aplinkos spaudimą. R. Malinausko teigimu, reikėtų mažiau dėmesio kreipti į prasčiausią lietuvių startą Senojo žemyno pirmenybių istorijoje ir labiau susitelkti artėjančioms grupės etapo rungtynėms. | https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1772828/sporto-psichologo-zvilgsnis-i-lietuvos-rinktines-padeti-reiketu-nesureiksminti-gyvenk-arba-mirk-rungtyniu |
| https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/gyvenk-arba-mirk-sporto-psichologo-zvilgsnis-i-lietuvos-rinktines-padeti | Vienu geriausių savo srities specialistu laikomas profesorius R. Malinauskas beveik tris dešimtmečius tyrinėja sportininkų psichologijos procesus, ir įgyta patirtimi dalijasi su Žinių radijo klausytojais. Specialistas pastebi, kad šiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė patiria kaip niekada didelį aplinkos spaudimą. R. Malinausko teigimu, reikėtų mažiau dėmesio kreipti į prastą lietuvių startą Senojo žemyno pirmenybėse ir labiau susitelkti artėjančioms grupės etapo rungtynėms. | https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/gyvenk-arba-mirk-sporto-psichologo-zvilgsnis-i-lietuvos-rinktines-padeti |
| Mokslinės publikacijos viešinimas | LSU tinklapyje |
| Mokslo populiarinimo veiklos pavadinimas | Trumpas aprašymas | Internetinė nuoroda ir sklaidos šaltinis (dokumentas) |
|---|
| Didesnis fizinis aktyvumas mažina tikimybę paaugliams susirgti depresija | Siekdami atskleisti paauglių depresijos simptomus numatančius veiksnius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSU) mokslininkai – doc. Vilija Malinauskienė ir prof. Romualdas Malinauskas atliko mokslinį tyrimą. Tyrėjų teigimu, aukštas vidinės darnos lygis bei aukšta savivertė, įsitraukimas į mokyklos gyvenimą, didesnis fizinio aktyvumo lygis mažino paauglių depresijos simptomų atsiradimo tikimybę. Tačiau ją didino patirtas negatyvus elgesys mokykloje, šeimos stresas bei smurtas, psichosomatiniai sveikatos nusiskundimai ir rūkymas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mergaitės labiau nei berniukai yra linkusios į depresiją. Pasak LSU atstovų, šioje studijoje nagrinėti paauglių depresijos simptomus numatantys veiksniai – psichosocialiniai, gyvensenos, vidiniai resursai, savęs vertinimas, įsijungimas į mokyklos gyvenimą, patirtas negatyvus elgesys mokykloje, taip pat – šeimos stresas bei smurtas, psichosomatiniai sveikatos nusiskundimai bei lytis, pritaikant hierarchinę regresijos analizę Kauno miesto moksleivių reprezentatyvioje imtyje. Tyrimas patvirtino daugiafaktorinę paauglių depresijos simptomų kilmę. Tyrimas paskelbtas Clarivate Analytics Web of Science žurnale „International Journal of Envidonmental Research ar Public Health“. | https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1419949/mokslininkai-didesnis-fizinis-aktyvumas-mazina-tikimybe-paaugliams-susirgti-depresija |
| Sporto psichologo žvilgsnis į Europos futbolo čempionatą: įvardijo stipriausias ir silpniausias rinktines | LSU profesorius R. Malinauskas beveik tris dešimtmečius nagrinėja sportininkų psichologijos procesus, o įgyta patirtimi dalijasi su LSU studentais. Remdamasis moksliniais darbais, R. Malinauskas nagrinėjo, kaip Europos ar pasaulio čempionatams rinktinės ruošiasi psichologiškai. Profesoriaus teigimu, tokio rango varžyboms kaip Europos ar pasaulio čempionatai rinktinės psichologiškai turėtų pradėti ruoštis ne pasirengimo cikle, o daug anksčiau – likus bent metams iki pirmenybių pradžios. Pagrindinė išvada yra ta, kad būtina suprasti, jog šiuolaikinis futbolas apima ir sporto mokslą, ir psichologiją, todėl treneriai turi integruoti šiuos dalykus į savo programas jei nori išgauti gerą rezultatą. | https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/05/news/sporto-psichologo-zvilgsnis-i-europos-futbolo-cempionata-ivardijo-stipriausias-ir-silpniausias-rinktines-19985713 |
| Naujo R. Malinausko vadovėlio „Fizinio ugdymo psichologija“ – ir saviugdai, ir studijoms, – pristatymas. | Vadovėlis yra naudingas psichologijos dėstytojams, sporto mokslo atstovams. Ši knyga naudinga fizinio ugdymo mokytojams, mokiniams, fizinio ugdymo programų specialistams, universitetų studentams, fizinio ugdymo studijų programų studentams, psichologams, treneriams. Knyga gali būti naudinga tėvams ir suinteresuotiems asmenims, siekiantiems geriau suprasti fizinio ugdymo svarbą vaikų sveikatai. Vadovėlyje analizuojama geriausių Europos ir JAV mokslininkų darbų patirtis, be to, ieškoma pusiausvyros tarp teorijos ir praktikos. Knygoje daug dėmesio skiriama fizinio ugdymo psichologijos tyrimo metodologijai, fizinio krūvio ir psichikos sveikatos sąsajų apibūdinimui, motyvacijos fiziniam aktyvumui stiprinimo tyrimams, naujausių mokymo metodų, skirtų palankiam motyvaciniam klimatui kurti, analizei, teigiamo savęs vertinimo per fizinio ugdymo pamokas ugdymui, savaveiksmiškumo ir fizinio ugdymo sąsajų analizei, ugdytojų ir ugdytinių socialinės sąveikos ypatumams, fizinio ugdymo mokytojo psichologijai. | https://bit.ly/3mldhnU |
| KTU, LSU, VU doktorantūros pristatymas LETA _ Edukacijos forume „Atskleista ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai ateičiai“ | Akcentuota, kad jungtinės edukologijos krypties doktorantūros plėtrai, o tuo pačiu ir doktorantų rengimui aktualūs vykstantys ir prognozuojami pokyčiai visuomenėje, kurie skatina naujų tyrimo tematikų atsiradimą ir tuo pačiu įgalina efektyvų doktorantūros studijose parengtų doktorantų ekspertinio indėlio didinimą, panaudojant atrastas naujausias mokslo žinias, sprendžiant kylančius iššūkius. | https://www.youtube.com/channel/UCHxFzyS1l3eAxn-gXT4BHbQ |
| Labiausiai cituojamų Web of Science mokslo straipsnių viešinimas | Labiausiai cituojamų Clarivate Analytics Web of Scienc mokslo straipsnių sklaida nuolat atnaujinamame internetinės sklaidos šaltinyje PUBLONS | https://publons.com/researcher/1423757/romualdas-malinauskas/ |
| Mokslinės publikacijos viešinimas | LSU tinklapyje |
| Mokslo populiarinimo veiklos pavadinimas | Trumpas aprašymas | Internetinė nuoroda ir sklaidos šaltinis (dokumentas) |
|---|
| LSU tyrimas atskleidė, kad mažas moterų fizinis aktyvumas laisvalaikiu susijęs su psichologiniu distresu | Reprezentatyvi vidurinių mokyklų mokytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir gydytojų apklausa buvo anonimiška. Tyrimo rezultatai parodė, kad visų trijų profesijų atstovių mažas fizinis aktyvumas laisvalaikiu buvo susijęs su psichologinio distreso simptomais, vertinant kompleksiškai su kitais nepalankiais darbo aplinkos (įtampa darbe, maža sprendimų laisvė darbe, menka socialinė parama darbe, patiriamas priekabiavimas darbe) ir kasdienio gyvenimo (stresas šeimoje ir buityje) rizikos veiksniais. | https://www.lsu.lt/lsu-tyrimas-atskleide-kad-mazas-moteru-fizinis-aktyvumas-laisvalaikiu-susijes-su-psichologiniu-distresu |
| Universitetų studentų vyrų emocinės inteligencijos ir psichologinės gerovės sąsajos: mediacinis suvokiamos socialinės paramos ir suvokiamo streso vaidmuo | Pasitelkus sudėtingas struktūrinių lygčių modeliavimo procedūras pavyko išsiaiškinti, kad suvokiama socialinė parama atlieka tarpininko (mediatoriaus) vaidmenį emocinės inteligencijos ir psichologinės gerovės ilgalaikės sąveikos kontekste. Be to, nustatyta, kad suvokiamas stresas nebuvo tarpininkas emocinės inteligencijos ir psichologinės gerovės ilgalaikių sąsajų kontekste. Todėl galima konstatuoti, kad šis tyrimas pabrėžia suvokiamos socialinės paramos svarbą universitetų studentams, tiriant suvokiamą stresą, emocinę inteligenciją ir psichologinę gerovę. | viesinimas straipsnio 2020 04 04 |
| Labiausiai cituojamų mokslo straipsnių viešinimas | Labiausiai cituojamų mokslo straipsnių sklaida nuolat atnaujinamame internetinės sklaidos šaltinyje | https://publons.com/researcher/1423757/romualdas-malinauskas/ |
| Mokslinės publikacijos viešinimas | LSU tinklapyje |
| Mokslo populiarinimo veiklos pavadinimas | Trumpas aprašymas | Internetinė nuoroda ir sklaidos šaltinis (dokumentas) |
|---|
| LSU mokslininkų parengta ugdymo programa turi įtaką jaunųjų krepšininkų savaveiksmiškumui | Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad jaunųjų krepšininkų socialinis savaveiksmiškumas didesnis po ugdymo programos nei prieš ją. Tyrimo rezultatai parodė, kad edukacinė programa buvo veiksminga eksperimentinės grupės socialiniam savaveiksmiškumui ir jo komponentams – asmeniniam savęs valdymui (streso valdymui) ir emocijų kontrolei, – ugdyti | https://www.lsu.lt/lsu-mokslininku-parengta-ugdymo-programa-turi-itaka-jaunuju-krepsininku-savaveiksmiskumui/ |
| Mokslo populiarinimo interviu - LRT.Su kokiais iššūkiais susiduria karjerą baigę sportininkai (Ryto garsai) | Remiantis naujausiais moksliniais analizuojama, su kokiais iššūkiais susiduria karjerą baigę profesionalūs sportininkai ir kaip jiems sekasi pradėti naują gyvenimą. Kalbama apie dvigubos karjeros reikšmę ir naudą. | https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000070066/ryto-garsai-su-kokiais-Issukiais-susiduria-karjera-baIge-profesioIonalus-sportininkai |
| Rekomendacijos sportuoiančių vaikų treneriams ir tėvams | Rekomendacijos tėvams. Padedant vaikams pasirinkti tinkamą sporto šaką, pirmiausia atsižvelgti, kurią lankydami jie jaustųsi laimingi, daugiau judėtų. | SFUK rekomendacijos |
| Mokslinės publikacijos viešinimas | LSU tinklapyje |
| Mokslo populiarinimo veiklos pavadinimas | Trumpas aprašymas | Internetinė nuoroda ir sklaidos šaltinis (dokumentas) |
|---|
| Mokslo populiarinimo interviu "Trenerio, komandos ir sirgalių pergalė" | Žurnale "Prie kavos" 2018 Nr. 21 duodamas interviu apie trenerio kompetencijos įvertinimo kriterijus | viesinimas _ sporto psichologijos ekspertas 1 |
| Mokslo populiarinimo interviu - Sporto psichologas: aukščiausio lygio turnyruose vienas pagrindinių sėkmės garantų – psichologinis tvirtumas | Pasaulio futbolo čempionatas sporto mokslininkams įdomus įvairiais aspektais. Pateikiama sporto renginio psichologinė analizė. | https://www.delfi.lt/sportas/archive/psichologinis-tvirtumas-pagrindinis-ginklas-pries-nesvarius-zaidimus-pasaulio-futbolo-cempionate.d?id=78293893 |
| Vidinės motyvacijos saviugdos seminarų ciklo organizavimas | Surengti keturi seminarai, kuriuose buvo nagrinėjamos vidinės motyvacijos stiprinimo galimybės | vidines motyvacijos stiprinimo seminaru ciklas _ organizatorius Malinauskas |
| LSU tyrimas atskleidė, kad aukštesnio emocinio intelekto merginos savo sveikata rūpinasi labiau nei vaikinai | Aukštesnio emocinio intelekto merginos labiau rūpinasi savo sveikata ir ją stiprina, dažniau stengiasi išvengti nelaimingų atsitikimų (avarijų) nei vaikinai. Tačiau viskas yra priešingai, jei emocinis intelektas yra žemesnis – tokio emocinio intelekto merginos mažiau rūpinasi nei vaikinai. Taip teigia LSU mokslininkai prof. dr. Romualdas Malinauskas, prof. dr. Audronė Dumčienė, doc. dr. Saulė Sipavičienė ir doc. dr. Vilija Malinauskienė, tyrę, ar Lietuvos universitetų studentų emocinės inteligencijos ir su sveikata susijusio elgesio ryšys priklauso nuo lyties. | https://www.lsu.lt/lsu-tyrimas-atskleide-kad-aukstesnio-emocinio-intelekto-merginos-labiau-rupinasi-savo-sveikata-nei-vaikinai/ |
| Rekomendacijos sportuoiančių vaikų treneriams ir tėvams | LSU tinklapyje |
