LSU mokslininkai dalyvaus renginyje „Tyrėjų naktis“
Lietuvos sporto universiteto mokslininkai rugsėjo 26 dieną dalyvaus renginyje „Tyrėjų naktis“. Jo metu daugelis Europos mokslo ir tyrimų laboratorijų atveria savo duris visuomenei, pabendrauti su žmonėmis išeina tyrėjai, kurie paprastai dirba uždarose laboratorijose ir mokslo centruose. Dešimties metų sukaktį pasitinkantis mokslo populiarinimo renginys pakvies į daugiau kaip 250 susitikimų didžiuosiuose šalies miestuose ir regionuose.
„Mokslo entuziastai kviečiami susipažinti su mūsų universitete atliekamais moksliniais tyrimais ar net tapti tiriamaisiais. Renginio dalyviams pristatysime eksperimentus su žmogaus raumenimis, reakcija, bus galima išsitirti savo fizinę galią ir pajėgumą. Kviečiame atvykti visus, kuriems įdomi žmogaus fiziologija ir šios srities moksliniai tyrimai“,- sakė LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto vadovas doc. dr. Sigitas Kamandulis.
Renginiai Lietuvos sporto universitete
Rugsėjo 26 d. (penktadienis)
Eksperimentas: žmogaus raumenų susitraukimo savybių testavimai | Atvira laboratorija
18.00–21.00 | Auditorinis-laboratorinis korpusas, 413 aud., Lietuvos sporto universitetas, Sporto g. 6, Kaunas
Apie eksperimentą: kuo mažesniu išoriniu pasipriešinimu atliekamas judesys, tuo didesnis yra maksimalus greitis. Pasitaiko sportininkų, kurie sugeba labai greitai pasiekti didelę jėgą. Tokie sportininkai turi pranašumą, pvz. sprinto, sunkiosios atletikos, imtynių rungtyse. Gebėjimas sutelkti maksimalias pastangas priklauso nuo sportininko centrinės nervų sistemos. Manoma, kad sportininko galimybių rezervai gali būti įvertinti atliekant raumenų susitraukimo jėgos ir greičio bei raumens aktyvavimo dydžio matavimus. Sukeliant raumenų susitraukimą elektrostimuliacija raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo savybės nustatomos objektyviau nei atliekant raumens susitraukimą sportininko valios pastangomis.
Eksperimentas: reakcijos į fizinį krūvį matavimai | Atvira laboratorija
18.00–21.00 | Kineziologijos laboratorija, Lietuvos sporto universiteto lengvosios atletikos maniežas, Aušros g. 42, Kaunas
Apie eksperimentą: bus pademonstruota žmogaus funkcinės būklės tyrimas toks, koks yra taikomas vertinant didelio meistriškumo sportininkų funkcinį parengtumą, stebint jų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės kaitą. Operatyvūs sportininkų tyrimai leidžia pamatyti treniruotės klaidas, koreguoti priešvaržybinius krūvius. Didelio meistriškumo sportininkų tyrimuose vertinami individualūs organizmo ypatumai, krūvius ribojantys veiksniai bei atliekamas holistinis tyrimo rezultatų įvertinimas.
Eksperimentas: žmogaus kognityvinių funkcijų testavimai | Atvira laboratorija
18.00–21.00 | Auditorinis-laboratorinis korpusas, 407 aud., Lietuvos sporto universitetas, Sporto g. 6, Kaunas
Apie eksperimentą: kognityvinės funkcijos apima dėmesį, atmintį, erdvinę orientaciją bei kalbos plastiškumą. Kompiuterizuotų testų pagalba nustatoma, kaip greitai žmogus geba sureaguoti į paprastus ir/ar sudėtingus dirgiklius; kokį kiekį informacijos gali atsiminti per dvi-tris sekundes ir kaip ilgai įsiminta informacija išlieka smegenyse; taip pat galima įvertinti, kaip efektyviai žmogus geba manipuliuoti smegenų saugoma ir valdoma informacija. Šių testų pagalba galima sekti ir įvertinti žmogaus protinio (mentalinio) darbingumo efektyvumą, trumpalaikio ir chroniško nuovargio greitį ir dydį, atsigavimo laipsnį. Taip pat naudojama neurologinių ir neuropsichologinių ligų diagnozavimui. Kognityvinių funkcijų vertinimas yra naudingas žmonėms kurių darbinė veikla yra susijusi su greitų, sudėtingų ir svarbių sprendimų priėmimu, dėmesio sutelkimu, atmintimi ir fiziniu darbingumu.
Eksperimentas: žmonių su negalia funkcinių galių matavimai | Atvira laboratorija
18.00–21.00 | Sporto medicinos kabinetas, Taikomosios fizinės veiklos laboratorija (LSU bendrabutis), Lietuvos sporto universitetas, Sporto g. 3, Kaunas
Apie eksperimentą: neįgaliųjų funkcinių galių matavimai leidžia įvertinti asmenų, turinčių negalią, fizinę būklę, fizinį pajėgumą ir numatyti fizinių gebėjimų ugdymo galimybes bei perspektyvą. Neįgaliųjų funkcinių galių įvertinimui atliekami širdies –kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų matavimai ramybės ir fizinio krūvio poveikio metu, parezinių ir pleginių raumenų tonuso, spastiškumo matavimai. Nuo to, kaip bus išvystyti neįgaliųjų fiziniai gebėjimai, priklauso tolimesnė neįgaliųjų įgalinimo visuomenėje perspektyva. Neįgalieji, pagerinę fizinių gebėjimų lygį, tampa savarankiškesni judėdami aplinkoje ir atlikdami kasdieninės veiklos veiksmus, be to, reguliari fizinė veikla sušvelnina kai kuriuos negalios simptomus ir apsaugo neįgaliuosius nuo nepageidautinų komplikacijų (kontraktūrų, pragulų susidarymo ir t.t.). Todėl nuolat reikalingi tyrimai, įvertinantys neįgaliųjų fizinę būklę, ir matavimai, parodantys įvairių fizinės veiklos priemonių taikymo veiksmingumą.
